Pietryčių Turkijoje romėnų laikų šventykloje aptiktas maždaug 1,7 tūkst. metų senumo įrašas archeologams suteikė retų įrodymų apie tai, kaip krikščionybė išstūmė vieną įtakingiausių Romos imperijos misterinių kultų.
Tyrėjų teigimu, aramėjų kalba parašytas įrašas, iškaltas prie įėjimo į požeminę Mitros šventyklą Zerzevano pilyje Turkijoje, liudija apie šventyklos uždarymą krikščionybei įsitvirtinant vėlyvojoje Romos imperijoje. Įrašas, kurio reikšmės nepavyko paaiškinti nuo pat šventyklos atradimo 2017 metais, yra greta iškalto kryžiaus ir, kaip pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, leidžia manyti, kad šventykla buvo sąmoningai uždaryta, jai perėjus krikščionių žinion.
Netoli dabartinio Dijarbakyro, maždaug už 65 kilometrų į šiaurę nuo Sirijos sienos, esanti Zerzevano pilis buvo Romos pasienio tvirtovė, saugojusi kelią tarp Amidos ir Daros miestų. Po tvirtove archeologai aptiko karinių statinių, vandens tiekimo sistemų ir vieną geriausiai išlikusių Mitros šventyklų visoje buvusios Romos imperijos teritorijoje.
Mitraizmas – tik vyrams skirtas misterinis kultas, susijęs su iranėnų kilmės saulės dievu Mitra, – klestėjo visoje Romos imperijoje II ir III amžiais, ypač tarp karių ir imperijos pareigūnų. Mitraizmo apeigos buvo atliekamos uždarose, dažnai požeminėse šventyklose ir pabrėždavo šviesos, kosminės tvarkos bei iniciacijos temas.
Manoma, kad Romos kariai su šiuo kultu susidūrė karinių žygių metu dabartinio Irano ir Irako teritorijose. Tačiau IV amžiaus pradžioje imperatoriui Konstantinui priėmus krikščionybę, mitraizmas sparčiai sunyko.
Naujai iššifruotą įrašą tyrė Mardino Artuklu universiteto Sirų kalbos ir literatūros katedros vadovas Mehmetas Saitas Toprakas. Palyginęs įrašo kalbą ir raidžių formas su II ir III amžių sirų bei aramėjų kalbų įrašais, jis padarė išvadą, kad užrašas datuojamas III arba IV amžiumi.
Pasak M. S. Toprako, įraše minimas Šventasis Kryžius ir kreipiamasi į Dievą kaip į tą, kuris „įveda tvarką, atnaujina ir skleidžia meilę“. Jo teigimu, tekstas ir greta iškaltas kryžius greičiausiai atliko religinio antspaudo funkciją, pažymėdami šventyklos uždarymą ir jos šventojo statuso pabaigą.
„Tai nepaprastai svarbus archeologinis atradimas“, – Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė M. S. Toprakas.
Kasinėjimų vadovas Aytacas Coskunas (Aitačas Čoškunas) naujienų agentūrai teigė, kad nuo šventyklos atradimo 2017 metais mokslininkai Turkijoje ir užsienyje tyrė šį įrašą, tačiau jo reikšmė iki naujausios analizės liko neaiški. Anot jo, anksčiau rastos monetos leido manyti, kad šventykla buvo apleista III arba IV amžiuje, o dabar įrašas pateikia tiesioginių įrodymų, jog ji buvo uždaryta krikščionybės laikotarpiu.
Pasak M. S. Toprako, įraše taip pat minimi Mitra ir Jėzus Kristus. Mokslininkas pridūrė, kad krikščionybei plintant mitraizmas buvo laikomas konkuruojančia religija.
Mokslininkas pridūrė, kad krikščionybei plintant mitraizmas buvo laikomas konkuruojančia religija.
Archeologų teigimu, šis radinys pateikia neįprastai aiškių įrodymų apie šį istorinį virsmą. Nors Mitros šventyklų buvo aptikta visoje buvusios Romos imperijos teritorijoje – nuo Britanijos iki rytinių provincijų, – daugelis jų buvo tiesiog apleistos, sugriautos arba pritaikytos kitoms reikmėms, todėl rašytinių šaltinių, paaiškinančių šio kulto išnykimą, išliko labai mažai.
Tačiau Zerzevano pilyje, pasak tyrėjų, prie šventyklos įėjimo esantys kryžius ir įrašas išsaugojo liudijimą apie tai, kaip krikščionybė konkrečioje šventvietėje pakeitė senesnį Romos kultą.
Šis atradimas papildė pastaraisiais metais Mažojoje Azijoje padarytų su ankstyvąja krikščionybe susijusių archeologinių radinių sąrašą.
Praėjusiais metais senoviniame Olimpo mieste kasinėjimus vykdę archeologai aptiko V amžiaus bažnyčios liekanas su daugiau kaip tūkstantį metų slėptu įrašu. Tais pačiais metais kasinėjimai senoviniame Kaunoso mieste atskleidė Romos laikų ligoninės liekanas, kurios vėliau buvo pertvarkytos į krikščionių šventovę.
Kovą Egipto archeologai Nilo deltoje aptiko maždaug 1,5 tūkst. metų senumo vienuolyno kompleksą, įskaitant V amžiaus pastatą, kuris, kaip manoma, buvo skirtas piligrimams priimti.
