Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos musulmonų bendruomenė atsidūrė kelių skirtingų, tačiau viešojoje erdvėje susipynusių istorijų centre. Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga atsiribojo nuo teisėsaugos įtarimų sulaukusio muftijaus Romo Jakubausko privačios veiklos, tuo metu teisėsauga tiria Korano deginimą Vilniuje, o incidentas prie Kauno mečetės sulaukė ir tarptautinės musulmonų organizacijos reakcijos. Visa tai vyksta visuomenėje stiprėjant diskusijoms dėl migracijos ir užsieniečių skaičiaus Lietuvoje.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga šeštadienį Alytaus rajone, Raižiuose, vykusiame narių susirinkime nutarė atsiriboti nuo Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijaus R. Jakubausko privačios veiklos.
„Apsvarstę susiklosčiusią situaciją ir reaguodami į visuomenėje bei žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jakubauskui prokuratūros pareikštus kaltinimus, organizacijos nariai nutarė atsiriboti nuo muftijaus Romo Jakubausko privačios veiklos, galimai nesuderinamos su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos tikslais, vertybėmis ir viešuoju interesu“, – sakoma organizacijos nutarime.
Sąjunga pabrėžė, kad tokiu sprendimu siekiama apsaugoti organizacijos reputaciją ir išlaikyti neutralumą vykstant ikiteisminiam tyrimui. Kartu akcentuojama būtinybė gerbti nekaltumo prezumpciją.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas BNS sakė, kad R. Jakubauskui pateikti įtarimai nėra susiję su sąjungos veikla.
Tyrime – 64 nukentėjusieji
R. Jakubauskui įtarimai pateikti ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo. Nukentėjusiaisiais pripažinti 64 asmenys, o įtarimai iš viso pateikti septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims.
Tyrimas susijęs su Filipinų piliečių įdarbinimu Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose. Anksčiau skelbta, kad įtarimų sulaukė bendrovės „FA Solutions“ ir „World Halal Trust“.
Du nukentėjusiais pripažinti filipiniečiai žiniasklaidai pasakojo dirbę „Akola Group“ priklausančiame Vilniaus paukštyne, nors darbo sutartis buvo sudarę su „FA Solutions“. Jie teigė susidūrę su ilgomis darbo valandomis, mažais atlyginimais, netinkamomis gyvenimo sąlygomis ir dokumentų paėmimu.
„FA Solutions“ savo ruožtu tvirtino, kad darbuotojų darbo, apmokėjimo ir gyvenimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.
„Vilniaus paukštynas“ taip pat pabrėžė, kad minėti Filipinų piliečiai nebuvo bendrovės darbuotojai. Pasak įmonės atstovų, ikiteisminis tyrimas susijęs su bendrovių, pagal sutartis paukštyne atlikusių gamybos rangos darbus, veikla ir jų, kaip darbdavių, funkcijomis.
Koks konkretus R. Jakubausko vaidmuo tiriamoje istorijoje, teisėsauga kol kas viešai nedetalizuoja. Todėl šiuo metu muftijui pareikštų įtarimų nederėtų tapatinti nei su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos, nei apskritai su musulmonų religinės bendruomenės veikla.
Keturi įtariamieji dėl Korano deginimo
Tuo pat metu teisėsauga tiria kitą rezonansinį įvykį. Vilniaus apygardos prokuratūra keturiems asmenims pareiškė įtarimus dėl sostinėje viešai galimai sudeginto Korano.
Koranas arba į jį panaši knyga buvo deginama rugsėjo 13-osios naktį Etmonų gatvėje Vilniuje, prie baro „Bix“. Įvykio vaizdo įrašas vėliau išplito internete.
Prokuratūros teigimu, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl įtariamo viešosios tvarkos pažeidimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jos religijos. Siekiant nepakenkti tyrimui, išsamesnės aplinkybės kol kas neviešinamos.
Europos musulmonų lyga: būtina ginti religinę laisvę
Susirūpinimą dėl Vilniaus ir Kauno incidentų pareiškė Europos musulmonų lyga. Organizacija teigia palankiai vertinanti Lietuvos institucijų reakciją, taip pat viešus perspėjimus dėl galimo neapykantos musulmonams kurstymo.
„Kai institucijos imasi veiksmų religinei laisvei ginti, jos gina ne tik vieną bendruomenę, bet ir visos visuomenės pagrindines vertybes“, – pareiškė organizacijos pirmininkas Alfredo Maiolese.
Kartu Europos musulmonų lyga pabrėžia, kad kova su islamofobija neturi reikšti demokratinėje visuomenėje priimtinų diskusijų ribojimo. Migracijos, integracijos ir saugumo klausimai gali ir turi būti svarstomi, tačiau, organizacijos teigimu, jie neturėtų tapti žmonių bauginimo, pažeminimo ar neapykantos kurstymo priemone.
2010 m. Italijoje įkurta Europos musulmonų lyga save pristato kaip nevyriausybinę organizaciją, siekiančią skatinti tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą bei prisidėti prie religinio pobūdžio konfliktų prevencijos.
