Vokietijos pasauliečių organizacijos, dalyvaujančios prieštaringai vertinamame vietos Bažnyčios Sinodinio kelio procese, pareiškė ir toliau sieksiančios, kad pasauliečiams būtų leista sakyti homiliją per šv. Mišias, nepaisydamos neseniai Vatikano atmesto tokio pasiūlymo.
Birželio 23 d. paskelbtame pareiškime Dievo kulto ir sakramentų tvarkos dikasterija pranešė atmetusi Vokietijos vyskupų konferencijos prašymą leisti, kad „išimtiniais atvejais tinkamai įgaliotas pasaulietis tikintysis Eucharistijos šventimo metu vietoje homilijos galėtų sakyti pamokslą“.
Apie šį sprendimą dikasterijos prefektas kardinolas Arthuras Roche’as (Artūras Roučas) Vokietijos vyskupų konferenciją informavo birželio 17 d. laišku.
„Nors vertiname pastoracinius motyvus, paskatinusius pateikti šį prašymą, Dikasterija dar kartą patvirtina, kad dabartinė tvarka negali būti pakeista suteikiant išimtį, nes tai, kad homiliją gali sakyti tik kunigas arba diakonas, nėra vien drausminė norma – tai kyla iš pačios liturgijos prigimties“, – teigiama dikasterijos pareiškime.
Pasauliečių organizacija žada ir toliau siekti pokyčių
Pasak Vokietijos katalikų naujienų agentūros KNA, Vokietijos katalikų centrinio komiteto (ZdK) pirmininkė Irme Stetter-Karp (Irmė Šteter-Karp) teigė, kad pasauliečių organizacija nedalyvavo rengiant pirminį prašymą, tačiau ir toliau sieks šio klausimo sprendimo kartu su šalies vyskupais.
„Todėl tikimės, kad Vokietijos vyskupai dar kartą išdėstys savo poziciją Romai, sustiprins savo argumentus ir jokiu būdu nelaikys kardinolo Roche’o laiško priežastimi atsisakyti šių pastangų“, – kalbėjo ji.
Vokietijos katalikių moterų asociacija (KFD) taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame kritikavo Vatikano sprendimą ir teigė, kad jis esą rodo, jog Katalikų Bažnyčia ir toliau laikosi „struktūrų, kurios neleidžia moterims atlikti svarbiausių tarnysčių ir pareigų“.
„Tikrasis klausimas yra, kodėl Romoje atsakingi asmenys ir toliau ignoruoja moterų ir vyrų charizmas bei pašaukimus“, – sakė asociacijos dvasinė vadovė Ruth Fehlker (Rut Fėlkė).
Vienas iš Sinodinio kelio pasiūlymų
Tiek ZdK, tiek KFD aktyviai dalyvauja trejus metus vykusiame Vokietijos vyskupų konferencijos vadovautame Sinodinio kelio reformų procese.
Šiame procese buvo pateikta nemažai pasiūlymų, sukėlusių susirūpinimą, ypač Vatikane. Tarp jų – tos pačios lyties porų laiminimas, moterų šventimai ir siūlymas leisti kvalifikuotiems pasauliečiams dėl pastoracinių priežasčių sekmadienių ir švenčių dienų šv. Mišiose sakyti homiliją.
Šį pasiūlymą Vokietijos vyskupai patvirtino vasarį vykusiame pavasario plenariniame susirinkime.
Vienas ryškiausių Sinodinio kelio kritikų buvo velionis popiežius Pranciškus, kuris ne kartą perspėjo, kad Vokietijos vyskupų pasirinkta kryptis remiasi ne Šventąja Dvasia, o ideologiniais principais.
Vienas ryškiausių Sinodinio kelio kritikų buvo velionis popiežius Pranciškus, kuris ne kartą perspėjo, kad Vokietijos vyskupų pasirinkta kryptis remiasi ne Šventąja Dvasia, o ideologiniais principais.
„Kai į Bažnyčios procesus įsiskverbia ideologija, Šventoji Dvasia pasitraukia, nes ideologija nustelbia Šventąją Dvasią“, – sakė jis 2023 m. interviu naujienų agentūrai AP.
Vokietijos vyskupų konferencija savo ruožtu pripažino, kad jos prašymas buvo atmestas, „nes neįšventintam asmeniui neleidžiama sakyti homilijos Eucharistijos šventimo metu“.
Kanonų teisė numato kitas pasauliečių tarnystės formas
Remdamiesi Kanonų teisės kodeksu, vyskupai pažymėjo, kad „dabartinė tvarka jau numato įvairias Dievo žodžio skelbimo formas, kurias pasauliečiai gali atlikti ne homilijos ar Eucharistijos šventimo metu“. Tačiau kodeksas aiškiai nustato, kad homilija „yra pačios liturgijos dalis ir skirta kunigui arba diakonui“.
Vokietijos vyskupų konferencija taip pat paskelbė susirašinėjimą su Vatikanu, įskaitant kovo 30 d. prašymą suteikti išimtį ir kardinolo A. Roche’o atsakymą.
Vyskupai aiškino, kad tokios išimties prašoma dėl kunigų trūkumo ir vis dažnesnių atvejų, kai šv. Mišioms vadovaujantis kunigas dėl garbaus amžiaus, fizinio silpnumo, kalbos barjero ar kitų kliūčių negali pasakyti homilijos.
Jie taip pat tvirtino, kad 1988 m. priimta tvarka, leidžianti pasauliečiams sakyti pamokslą pamaldų pradžioje, o ne po Evangelijos, praktikoje nėra veiksminga.
Kardinolas A. Roche’as: tai kyla iš pačios liturgijos prigimties
Atsakydamas kardinolas A. Roche’as pabrėžė, kad tiek Kanonų teisės kodeksas, tiek 2004 m. Vatikano instrukcija Redemptionis Sacramentum („Atpirkimo sakramentas“) aiškiai „atmeta galimybę pasauliečiams sakyti homiliją per šv. Mišias, net jei ji būtų vadinama kitu pavadinimu“.
Pasak jo, ši norma nėra vien drausminio pobūdžio, bet kyla iš homilijos teologinės ir liturginės prigimties.
„Kaip neatsiejama Žodžio liturgijos dalis, homilija yra neatskiriamai susijusi su Evangelijos skelbimu ir vadovavimu liturgijai. Ji yra savitas mokymo tarnystės (munus docendi) vykdymas“, – rašė kardinolas, turėdamas omenyje pirmąją iš trijų kunigo tarnybų.
Atsakydamas į Vokietijos vyskupų argumentus dėl kunigų, negalinčių pasakyti homilijos, kardinolas pažymėjo, kad tokios situacijos yra laikinos ir nesudaro „tokios ypatingos padėties ar tikro pastoracinio poreikio, kuris pateisintų nukrypimą nuo normos, taip glaudžiai susijusios su liturginio veiksmo prigimtimi“.
„Atvejai, kai celebrantas negali sakyti homilijos, pavyzdžiui, dėl laikino fizinio negalavimo, yra tik pavienės ir laikinos aplinkybės, kurių negalima laikyti pagrindu nuolatiniam pastoraciniam poreikiui“, – rašė jis.
