Dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmėje birželio 24-ąją Kauno arkivyskupija su nuoširdžiu dėkojimu ir džiugesiu, sklindančių iš žmonių veidų ir nuotaikos, šventė 100 savo gyvavimo metų, kurie liudija: Dievas buvo mums maloningas!
Jubiliejaus iškilmės paminėtos toje pat istorinėje vietoje – Kauno arkikatedroje bazilikoje. Iš jos presbiterijos prieš 100 metų Lietuvai buvo paskelbta popiežiaus Pijaus XI apaštališkoji konstitucija „Lituanorum gente“ dėl Bažnytinės provincijos, kartu Kauno metropolijos įsteigimo, joje vyko pirmojo Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko ingresas.
Tų dienų įvykių aidas ir reikšmingumas gyvai nuaidėjo iškilmių pradžioje: liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas perskaitė „Lituanorum gente“ (įžangą), o pats dokumentas visus šiuos Jubiliejaus metus matomas arkikatedros presbiterijoje.
Kai pirmą kartą „Lituanorum gente“ ir Šventojo Tėvo valia buvo paskelbti Lietuvoje, 1926 m. Šeštinių sekmadienį to meto žmonės iš Kauno bažnyčių skubėjo prie arkikatedros, su virpuliu laukė didžių naujienų, rikiavosi į didingą procesiją, giedojo „Dievas mūsų Gelbėtojas“ (kaip buvo skelbiama metropolito kanceliarijos pranešime to meto spaudai) ir iš šventoriaus žengė į metropolijos šventovę kartu su apaštaliniu administratoriumi palaimintuoju arkivyskupu Jurgiu Matulaičiu MIC, vadovavusiu Bažnyčios pertvarkymo projektui. Po 100 metų į Jubiliejaus iškilmes Kauno arkikatedroje susirinko mūsų laikmečio žmonės, nešdami tą patį tikėjimą, viltingumą, pasitikėjimą ateitimi.
Susirinkusius arkikatedroje iš įvairių arkivyskupijos kampelių, įvairiausių tarnysčių Bažnyčioje ir visuomenėje iškilmingos Eucharistijos pradžioje pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Arkivyskupo sveikinimas buvo skirtas kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ, buvusiam Kauno arkivyskupui metropolitui nuo 1996 iki 2015 metų, svečiams – Kaišiadorių vyskupui Jonui Ivanauskui, Apaštališkosios nunciatūros sekretoriui monsinjorui Laurențijui Dăncuţă, taip pat Kauno arkivyskupijos augziliarui vyskupui Sauliui Bužauskui, Kauno arkivyskupui emeritui Lionginui Virbalui SJ, arkivyskupijos dekanams ir gausiai susirinkusiems broliams kunigams, nuolatiniams diakonams, patarnautojams, pašvęstojo gyvenimo seserims, įvairių institucijų bei organizacijų darbuotojams, Kauno m. ir rajono savivaldybių merams, Bažnyčios rėmėjams, geradariams, visiems gausiems Eucharistijos dalyviams bei giedotojams.
Savo balsais širdis ir maldas pakylėjo arkikatedros mišrusis choras „In Vivo Dei“, vadovaujamas Ramūno Baranausko, bei Varinių pučiamųjų kvintetas (vad. Dainius Radomskis).
Bemaž 14 tūkst. žmonių 100-mečio minėjimą stebėjo per tiesiogines transliacijas. Žinia apie arkivyskupijos jubiliejines iškilmes nuskriejo per visą Lietuvą – arkivyskupijos kanalais, Delfi.lt, „Marijos radijo“ bangomis.
Po diakono Beno Ulevičiaus paskelbtosios Evangelijos pagal Luką apie Jono Krikštytojo gimimą ir vardo jam suteikimą (Lk 1, 57–80) arkivyskupas K. Kėvalas pasidalijo homilijos mintimis, atkreipdamas dėmesį, jog arkivyskupija šiose iškilmėse švenčia du gimtadienius – savo dangiškojo globėjo ir arkivyskupijos. Prieš šimtą metų prasidėjo Kauno arkivyskupijos, kaip metropolijos centro, kartu ir seseriškų Kaišiadorių, Telšių, Panevėžio ir Vilkaviškio vyskupijų gyvavimas.
Homilijoje didžiu pranašu arkivyskupas pavadino Joną Krikštytoją, kuris parodė Ateinantįjį – parodė Kristų. Visas jo gyvenimas tapo balsu dykumoje: „Taisykite Viešpačiui kelią!“
„Šią užduotį gauna ne tik žmonės. Ją gauna visa Kristaus Bažnyčia, kurią Viešpats suburia misijai sakydamas: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk. 16, 15). Šią užduotį gavo ir prieš šimtą metų įsteigta Kauno arkivyskupija, kurios istorija prasidėjo daug anksčiau – nuo pirmųjų Kauno parapijų kūrimosi iki miesto, tapusio Žemaičių vyskupijos centru, kurios ganytojas buvo arkikatedros kriptoje palaidotas tautos atgimimo puoselėtojas vyskupas Motiejus Valančius.
Viešpats laimino Kauno arkivyskupiją iškiliais ganytojais ir įvykiais. Prie jos ištakų darbavosi du Bažnyčios palaimintieji – arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC ir vyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Gūdžią sovietmečio naktį padėjo ištverti dviejų Bažnyčios kardinolų, didžių Kauno arkivyskupijos ganytojų, gyvenimo ir tikėjimo liudijimas. Kardinolas Vincentas Sladkevičius MIC tyliai nešė tremties bei izoliacijos kryžių ir pasitiko laisvės rytą, pats tapdamas vilties ženklu Lietuvai.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ drąsiai gynė tikėjimo laisvę, ištverdamas KGB bauginimus ir persekiojimą drauge su bičiuliais leido „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ ir padovanojo laisvės oro gurkšnį, kurio padrąsinta tauta vieningai stojo į Baltijos kelią ir 1990 m. Kovo 11-ąją iškėlė Trispalvę, parodydama pasauliui laisvės ir nepriklausomybės ryžtą“, – kalbėjo arkivyskupas, pabrėždamas: per šimtmetį Viešpats leido mūsų arkivyskupijai patirti ypatingų savo malonės ženklų.
Dievo malonės ženklas mūsų istorijoje – kad mūsų laisvės viltis tapo tikrove, ja gali džiaugtis mūsų karta. Tačiau, pasak ganytojo, ši laisvė turi didelę kainą. Ši viltis brandinta didele ištverme. Šis tikėjimas puoselėtas tamsiausiais laikais. Mes visada turime atminti, kokia brangi kaina buvo sumokėta už ištikimybę tikėjimui mūsų brolių ir seserų tremtinių, partizanų, kalėjusių ir persekiotų, pažemintų ir išjuoktų. Šiandien jų tikėjimo ir ištvermės liudijimas stiprina mus, šio laiko vaikus.
Kokiu keliu Viešpats šiandien kviečia eiti į ateitį? Arkivyskupas pasidalijo gairėmis arkivyskupijos sielovadai pradedant antrąjį šimtmetį.
Pirma – kad bendruomenės būtų gyvame susitikime su Kristumi šv. Mišiose, Švč. Sakramento adoracijoje. Antra – dėti pastangas būti misionieriška arkivyskupija, misonieriškomis parapijomis, ne tik laukiančiomis žmonių, bet ir einančiomis jų ieškoti, būti atviromis, svetingomis, priimančiomis, einančiomis pas žmones, dar nepažįstančius Kristaus. Trečia – būti vilties Bažnyčia. Žmonės šiandien laukia autentiškų vilties liudytojų, ieško bendruomenių, kuriose būtų džiaugsmo, atleidimo, draugystės ir gyvo tikėjimo.
Bendruomeninius maldavimus Visuotinei maldai arkivyskupijos globėjo šventojo Jono Krikštytojo bei palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu parengė iškilmių liturgijos ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas. Džiaugsmingą Jubiliejinių iškilmių valandą džiugia ir dėkinga širdimi Kristaus džiaugsmo melsta kiekvienam žmogui.
Kokiu keliu Viešpats šiandien kviečia eiti į ateitį? Arkivyskupas pasidalijo gairėmis arkivyskupijos sielovadai pradedant antrąjį šimtmetį.
Pasibaigus Eucharistijos šventimui nuskambėjo arkivyskupijos bendruomenei svarbūs pranešimai. Paskelbta, jog arkivyskupo pasirašytais dekretais 100-mečio proga skiriama 100 apdovanojimų! Žmonės, savo tikėjimu ir liudijimu, tarnyste ir darbais ypač prisidėję prie bendruomenės puoselėjimo, kaip dėkingumo ir pagarbos ženklu buvo apdovanoti Kauno arkivyskupijos įsteigimo 100-mečio jubiliejaus atminimo medaliais.
Apdovanojimai bei padėkos įsirašys į arkivyskupijos ganytojų, kurijos darbuotojų, institucijų sielovados bendradarbių, įvairių organizacijų darbuotojų, savanorių, visuomenės atstovų asmeninę istoriją, taps atminimu šeimose, giminėse, brangiu palikimu augančioms kartoms. Tokiu istorijos perdavimu bus ir kartu su medaliu arkivyskupo padovanotos knygos. Tai Jubiliejaus proga išleista monografija „Kauno arkivyskupijos istorija 1926–2026 m.“ (aut. Vida Kamuntavičienė, Ričardas Jaramičius, Rima Valinčiūtė-Varnė, išleido „Artumos“ leidykla).
Jubiliejinių medalių kompozicija sukurta pagal istorinį įvykį – 1926 m. gegužės 13 d. iškilmes Kauno arkikatedroje, kai buvo paskelbta „Lituanorum gente“, – vaizduojantį paveikslą (dail. Jonas Janulis, 1936 m.), saugomą Kauno arkivyskupijos kurijoje. Medalyje atvaizduotas ir Kauno arkivyskupijos 100-mečio jubiliejaus ženklas su globėjo Jono Krikštytojo atvaizdu.
Vėliau arkivyskupas K. Kėvalas taip pat įteikė kasmetinius apdovanojimus aukščiausiu arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu – už krikščioniškojo gyvenimo liudijimą ir tarnystės pavyzdį per šiuos Jubiliejaus metus. Per 20 šių apdovanojimų šiemet daugiausia skirti žmonėms, ypač tarnaujantiems parapijų / rektoratų bendruomenėse (pvz., Deltuvos, Jonavos Šv. Jono, Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių), Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) Kėdainių Šv. Juozapo, Skirsnemunės, Seredžiaus, Šėtos ir kt.), liudijantiems nesavanaudišką artimo meilę, rodantiems krikščioniškos šeimos pavyzdį.
Apdovanojimai Šiluvos Dievo Motinos medaliais taip pat turi savo istoriją: jie pirmą kartą buvo įteikti 2003 metais ir tapo kasmetine tradicija pagerbti žmones už nuoširdų tų metų tarnavimą Bažnyčioje.
Arkivyskupo 100-mečio proga sveikinimą atsiuntė LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas (buvo perskaitytas Kauno arkikatedroje iškilmių pabaigoje). „Džiugu, kad visą šį šimtmetį vyskupija buvo maldos, bendrystės, pagalbos ir vilties namai tūkstančiams žmonių. Šią misiją ji tęsia ir šiandien – aktyviai prisidėdama prie žmonių ugdymo, rūpindamasi šeimomis, jaunimu, vyresnio amžiaus žmonėmis ir visais, kuriems reikalinga artimo pagalba bei palaikymas“, – rašoma sveikinime, be kita, linkint bendruomenei toliau būtų tikėjimo, vilties ir tarnystės žmonėms namais, kad ją lydėtų vienybė, stiprybė ir Dievo palaima.
Arkivyskupijos bendruomenę Jubiliejaus proga pasveikino „Marijos radijo“ prezidentė Egidija Vaicekauskienė. Egidijos ir Kęstučio Vaicekauskų šeima, be to, padovanojo arkikatedrai arnotą, kuris buvo nešamas atnašų procesijoje.
Birželio 24 d. rytmetį Kauno arkikatedroje prasidėjo 100 valandų nenutrūkstamas Dievo garbinimo laikas. Bendruomenės, pavieniai žmonės iki birželio 28 d. vyksiančioje Švč. Sakramento adoracijoje meldžiasi įvairiomis, šiam metui svarbiomis intencijomis. Dieną ir naktį atviroje arkikatedroje laukiamas kiekvienas, ieškantis Dievo, Jo artumo ir ramybės.
