Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano valdančioji partija laimėjo parlamento rinkimus, pirmadienį parodė preliminarūs rezultatai.
Sekmadienį įvykę rinkimai įtvirtina šalies posūkį į Vakarus po Maskvos grasinimų ir pranešimų apie Rusijos kišimąsi.
Valdančioji „Pilietinio susitarimo“ partija gavo 49,8 proc. balsų ir užtikrintai aplenkė 23,3 proc. balsų surinkusį Rusijos ir Armėnijos milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“.
Šiuos skaičius Centrinė rinkimų komisija paskelbė visoms rinkimų apylinkėms pranešus savo rezultatus.
Nurodoma, kad kitos dvi opozicinės jėgos – buvusio prezidento Roberto Kočariano aljansas „Armėnija“ ir partija „Klestinti Armėnija“ – taip pat peržengė rinkimų barjerą ir pateko į parlamentą, surinkusios atitinkamai 9,9 proc. ir 4 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas buvo 59 proc., pranešė rinkimų komisija.
N. Pašinianas, kuris siekia mažinti savo šalies – buvusios sovietinės respublikos – priklausomybę nuo Maskvos ir užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais, pasveikino savo partijos „istorinę pergalę, kuri užtikrins Armėnijos amžinybę ir vystymąsi“.
Jis pažadėjo „tęsti suartėjimo su Vakarais kursą“, kartu plėtojant Armėnijos santykius su Rusija.
Jo varžovas S. Karapetianas rinkimus pavadino gėdingais ir pasmerkė pažeidimus bei represijas, teigdamas, kad dešimtys jo rinkimų štabo darbuotojų buvo sulaikyti.
Armėnijos tyrimų komitetas pranešė pradėjęs 59 baudžiamąsias bylas dėl įtariamų rinkimų įstatymo pažeidimų, įskaitant daugkartinį tų pačių asmenų balsavimą, ir sulaikęs devynis asmenis.
N. Pašinianas įšaldė šalies dalyvavimą Rusijos vadovaujamame saugumo bloke ir plėtė ryšius su Europos Sąjunga (ES) bei JAV, nukreipė Armėniją galimos narystės ES link.
Maskva jau kuris laikas piktinasi galimu dar vienos sąjungininkės praradimu savo pašonėje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužę teigė: „Visi matome, kas dabar vyksta su Ukraina (…). Kaip viskas prasidėjo? Nuo Ukrainos bandymo prisijungti prie ES.“
Kremlius kaltinamas bandymu daryti įtaką rinkimams. Analitikai pastebėjo dezinformaciją internete, programišių aktyvumą ir Kremliui palankius naratyvus, vaizduojant bendradarbiavimą su Vakarais kaip pavojingą dalyką.
Likus kelioms savaitėms iki balsavimo, Rusija uždraudė kelių produktų importą iš Armėnijos – tai vertinama kaip žingsnis siekiant daryti ekonominį spaudimą šaliai.
Savo ruožtu Armėnijos pareigūnai perspėjo, kad „laisvės priešai“ finansuoja propagandos kampanijas.
Daugeliui armėnų opozicija vis dar asocijuojasi su Rusijos įtaka ir oligarchais.
