Katalikų mokslininkų draugija (Society of Catholic Scientists, SCS) rengiasi birželio 5–7 dienomis surengti devintąją metinę konferenciją Mundelaino seminarijoje, esančioje į šiaurės vakarus nuo Čikagos. Joje planuojama aptarti kai kuriuos svarbiausius šiuolaikinei mokslo bendruomenei kylančius klausimus.
Draugija buvo įkurta atsiliepiant į šv. Jono Pauliaus II kvietimą, kad „Bažnyčios nariai, kurie aktyviai dirba mokslo srityje“, padėtų tiems, kurie siekia „savo intelektiniame ir dvasiniame gyvenime sujungti mokslo ir religijos pasaulius“. Šį tikslą SCS įgyvendina rengdama metines ir regionines konferencijas, universitetų skyrių veiklą, paskaitas ir kitus renginius, taip pat kaupdama didelį mokomosios medžiagos ir straipsnių archyvą savo interneto svetainėje.
2016 metais įkurta SCS sparčiai išaugo ir dabar vienija daugiau kaip 2 700 narių iš 65 valstybių. Apie 75 proc. jų yra iš JAV ir Kanados, po jų seka Ispanija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė. Draugijos konferencijose jau dalyvavo šimtai mokslininkų, taip pat teologų, filosofų ir istorikų, o vietiniuose renginiuose nuolat lankosi tūkstančiai žmonių – nuo profesorių iki vidurinių mokyklų moksleivių.
Delavero universiteto fizikas ir organizacijos įkūrėjas Stephenas Barras (Stivenas Baras) EWTN News sakė, kad SCS kasmet sulaukia maždaug 250 naujų narių. Jis tikisi, kad šių metų konferencija pritrauks apie 130 dalyvių, tarp kurių bus nemažai jaunimo.
Barras paaiškino, kas paskatino jį įkurti SCS. „Visuomenėje labai paplitęs įsitikinimas, kad mokslas ir religija prieštarauja vienas kitam – tai tapo savotiška visuotinai priimta nuomone. Norint tai pakeisti, reikės daug darbo“, – kalbėjo jis.
Barras paaiškino, kas paskatino jį įkurti SCS. „Visuomenėje labai paplitęs įsitikinimas, kad mokslas ir religija prieštarauja vienas kitam – tai tapo savotiška visuotinai priimta nuomone. Norint tai pakeisti, reikės daug darbo“, – kalbėjo jis.
„Mes esame tam, kad skelbtume, jog jie neprieštarauja vienas kitam. Pats mūsų egzistavimo faktas rodo žmonėms, kad religingų mokslininkų yra ne vienas kitas, bet labai daug. Negana to, tarp jų yra daug religinį gyvenimą praktikuojančių ir ištikimų katalikų“, – pridūrė jis.
Istoriškai daugelis žymių mokslininkų buvo katalikai, todėl ne viena šių metų konferencijos paskaita bus skirta šiai bendrai mokslo ir Bažnyčios istorijai.
Oksfordo universiteto „All Souls College“ mokslo istorikas ir mokslinis bendradarbis Nuno Castel-Branco (Nunu Kaštel Branku) skaitys pranešimą „Atsivertimo anatomija: Nicolaus Steno ir tikrumo paieškos mokslo revoliucijos laikotarpiu“. Steno buvo XVII amžiaus danų mokslininkas. Jis laikomas anatomijos ir geologijos pradininku, o vėlesniais metais tapo katalikų vyskupu ir buvo paskelbtas palaimintuoju.
Ignasi Rosellis (Ignasis Roselis) iš CEU kardinolo Hereros universiteto („Universidad CEU Cardenal Herrera“) pristatys pranešimą „Jonas Henris Newmanas – naujasis Bažnyčios mokytojas: jo universiteto vizija ir mokslų vieta jame“, o organizacijos „Science Meets Faith“ atstovė Berta Moritz (Berta Moric) skaitys pranešimą „Gregoras Mendelis Brne ir Vienoje: žvilgsnis iš vietos“.
Viena iš SCS misijų yra viešai liudyti tikėjimo ir mokslo suderinamumą.
Viena iš SCS misijų yra viešai liudyti tikėjimo ir mokslo suderinamumą. Todėl šių metų konferencijoje pirmą kartą bus surengtas specialus renginys, skirtas parengti katalikus mokslininkus veiksmingai kalbėti apie mokslą ir tikėjimą. Pusantros dienos trukmės seminaras „Science and Faith Speaker Training“ vyks prieš pagrindinę konferenciją. Šią iniciatyvą remia fondas „The Templeton Religious Trust“.
Dar viena katalikus, besidominčius mokslu, dominanti tema yra žmogaus biologija ir lytiškumas. Du žinomi mokslininkai šiems klausimams skirs atskirus pranešimus. Minesotos universiteto Psichologijos katedros profesorius Jamesas J. Lee (Džeimsas Dž. Li) kalbės tema „Lytinio dauginimosi ir diferenciacijos evoliucija“, o Amerikos katalikų universiteto („The Catholic University of America“) profesorė Maureen L. Condic (Morin L. Kondik), tirianti kamieninių ląstelių vaidmenį vystymosi ir regeneracijos procesuose, skaitys paskaitą „Žmogaus prigimties ir žmogaus individualumo biologija“.
„Daugelis šiandienos visuomeninių klausimų yra susiję su lytiškumo prasme ir tuo, ką reiškia būti žmogumi, – EWTN News kalbėjo Barras. – Kas yra lytiškumas? Kas yra žmogus? Nebūtinai siekiame rengti pranešimus prieštaringomis temomis – iš tiesų stengiamės vengti itin ginčytinų socialinių klausimų, tačiau akivaizdu, kad daugelis teologinių klausimų sukasi apie lytiškumo ir žmogaus prigimties sampratą.“
Kitas konferencijos pranešimas supažindins su naujausiais tyrimais apie Visatos ateitį. Vanderbilto universiteto Fizikos ir astronomijos katedros profesorius Robertas J. Scherreris (Robertas Dž. Šereris), 13 metų vadovavęs šiai katedrai, skaitys pranešimą „Kaip baigsis Visata“.
„Visata plečiasi vis sparčiau, tačiau atrodo, kad tam tikru momentu šis procesas gali baigtis, – sakė Barras. – Nebėra taip aišku, ar Visata plėsis amžinai, ar galiausiai susitrauks. Tai labai įdomus klausimas. Jis taip pat turi teologinę reikšmę, jei svarstome apie pasaulio pabaigą, būsimą pasaulį ir jų tarpusavio ryšį.“
Kompiuterių mokslininkas Gregory F. Johnsonas (Gregoris F. Džonsonas), bendrovės „Zap Surgical Systems“, išaugusios iš Stanfordo medicinos mokyklos vykdytų tyrimų, vyriausiasis programinės įrangos inžinierius, kalbės apie Kurto Godelio (Kurto Giodelio) nepilnumo teoremą ir tai, kaip ji paskatino „matematinę ir filosofinę revoliuciją“.
„Šis pranešimas man asmeniškai labai įdomus, nes Godelio teorema laikoma turinčia didžiulę filosofinę reikšmę, – sakė Barras. – Tačiau manau, kad iš kiekvieno šių metų pranešimo išmoksiu ką nors naujo, ir tai labai džiugina. Man patinka išeiti iš paskaitos žinant daugiau, nei žinojau prieš ją išklausydamas.“
2026 metų konferencija bus atvira SCS nariams ir bendradarbiams, o jos transliaciją bus galima nemokamai stebėti internetu. Konferencijos programa ir pranešėjų biografijos skelbiamos organizacijos interneto svetainėje.
