Kol musulmonai visame Pakistane švenčia Aukos šventę („Eid al-Adha“), Sultanas Gillis (Sultanas Džilis) tyliai ruošiasi savo tėvo mirties metinių minėjimui. Jo tėvas žuvo po žiauraus minios išpuolio dėl kaltinimų šventvagyste 2024 metais.
Beveik 2 tūkst. žmonių 2024 metų gegužės 25 dieną užpuolė Gillio šeimą Sargodhoje, šiaurinėje Pandžabo provincijoje, pasirodžius kaltinimams, kad jo tėvas Naziras Masihas (Naziras Masihas) išniekino Korano tiesas.
Minia nusiaubė šeimos namus ir batų fabriką Mudžahedų kolonijoje, o vėliau padegė įmonės būstinę po to, kai per mečetės garsiakalbius paskelbtas pranešimas dar labiau sustiprino kaltinimus.
Policijai pavyko evakuoti devynis šeimos narius, tačiau 74 metų Masihą minia sučiupo ir mušė akmenimis, plytomis bei lazdomis. Nuo sužalojimų jis mirė 2024 metų birželio 2-osios ir 3-iosios naktį.
Šis nužudymas sukėlė krikščionių grupių protestus visame Pakistane, o politikai ir katalikų vyskupai aplankė šeimą bei susitiko su policijos pareigūnais.
„Policija mums pažadėjo 1,2 mln. rupijų (apie 3,9 tūkst. eurų) kompensaciją už fabriko sugadinimą, nors jo vertė siekė milijonus. Tačiau nepaisant daugybės apsilankymų rajono administracijoje ir susitikimų su Pandžabo mažumų reikalų ministru, negavome nieko.“
Vis dėlto praėjus beveik dvejiems metams šeima sako vis dar laukianti teisingumo ir kompensacijos už sunaikintą turtą, kurį buvo priversta palikti bėgdama iš Sargodhos.
„Per Aukos šventę mūsų žaizdos vėl atsivėrė. To žiaurumo neįmanoma apibūdinti žodžiais“, – „EWTN News“ sakė Gillis.
„Praradome saugumo jausmą. Negalime laisvai judėti ar kalbėti. Du mano vaikai turėjo nutraukti mokslus ir pradėti dirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą naujame mieste bei padėti mokėti nuomą“, – teigė jis.
„Policija mums pažadėjo 1,2 mln. rupijų (apie 3,9 tūkst. eurų) kompensaciją už fabriko sugadinimą, nors jo vertė siekė milijonus. Tačiau nepaisant daugybės apsilankymų rajono administracijoje ir susitikimų su Pandžabo mažumų reikalų ministru, negavome nieko.“
Areštai be atsakomybės
Sargodhos policija pradėjo bylas maždaug 450 nenustatytų įtariamųjų pagal kovos su terorizmu įstatymus, o dėl išpuolio prieš Masihą buvo sulaikyti 25 žmonės.
Tačiau, pasak organizacijos „Organization for Legal Aid“, teikusios šeimai teisinę pagalbą, vadovo Sunilo Kaleemo (Sunilas Kalimas), visi kaltinamieji po kelių savaičių buvo paleisti į laisvę už užstatą.
„Mes apskundėme sprendimus paleisti kaltinamuosius už užstatą, tačiau nesėkmingai. Žemesniųjų instancijų teismų šališki teisėjai tokiose bylose dažnai remiasi principu, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai“, – sakė Kaleemas.
„Be policijos pareigūnų nėra nepriklausomų liudytojų, o noro patraukti kaltuosius atsakomybėn beveik nėra. Tikimybė, kad už minios išpuolius, susijusius su kaltinimais šventvagyste, kas nors bus nubaustas, išlieka labai maža“, – teigė jis.
Bažnyčios lyderiai ir žmogaus teisių organizacijos jau seniai tvirtina, kad Pakistano šventvagystės įstatymai neproporcingai paveikia religines mažumas ir dažnai neužtikrina teisingumo principų, įskaitant tinkamą teisminį procesą bei nekaltumo prezumpciją.
Lahore įsikūrusios organizacijos „Center for Social Justice“ duomenimis, nuo 1994 iki 2024 metų Pakistane po kaltinimų šventvagyste mažiausiai 26 krikščionys buvo nužudyti be teismo.
Bažnyčios reakcija
Sargodhos Šv. Pranciškaus Ksavero parapijos klebonas kunigas Davidas Johnas (Davidas Džonas) teigė, kad Masiho šeima 20 mėnesių gavo finansinę pagalbą ir prieglobstį iš Nacionalinės teisingumo ir taikos komisijos – katalikų vyskupų žmogaus teisių institucijos.
„Psichologinė pagalba buvo itin svarbi vietos krikščionių bendruomenei, todėl buvo svarbu būti kartu su jais“, – kalbėjo jis. „Padarėme viską, ką galėjome. Padedant rajono taikos komitetams ir musulmonų draugams, ilgai siekta atkurti normalų gyvenimą mieste.“
„Religinės mažumos Pakistane nusipelno gyventi taikiai ir darniai. Geros valios žmonės yra su mumis. Tarpreliginiam dialogui yra didžiulės galimybės, todėl pastangos stiprinti tarpusavio supratimą turi būti tęsiamos“, – pridūrė jis.
Katalikų aktyvistas Ashiknazas Khokharas (Ašiknazas Chokharas) kritikavo vilkinamą teisingumo procesą ir perspėjo apie platesnes pasekmes.
„Tai silpnina visuomenės pasitikėjimą ir palieka pažeidžiamas bendruomenes neapsaugotas nuo tolesnio smurto. Kai bylos lieka neišspręstos, didėja baimė ir nestabilumas“, – teigė jis, pridurdamas, kad Masiho šeima dabar planuoja parduoti abu savo namus po to, kai prarado verslą Sargodhoje.
Jis paragino imtis griežtesnių prevencinių priemonių, įskaitant aktyvesnius teisėsaugos veiksmus siekiant suvaldyti minias prieš smurtui išsiveržiant.
„Valstybė turėtų naudoti skaitmenines stebėjimo sistemas kovai su neapykantos kurstymu internete, užtikrinti administracines ir saugumo garantijas teismų nepriklausomumui, nuosekliai užkirsti kelią piktnaudžiavimui įstatymais ir įgyvendinti švietimo reformas, skatinančias religinę toleranciją bei pilietinę atsakomybę“, – sakė jis.
