Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) paskelbė tyrimą, kuriame psichikos sveikatos krizė Europoje analizuojama etiniu, socialiniu ir krikščioniškuoju požiūriu bei pateikiamos rekomendacijos Europos Sąjungos viešajai politikai.
Dokumente „Psichikos sveikata Europoje – kvietimas rūpintis“ teigiama, kad Europa susiduria su augančia psichikos sveikatos krize, kurią skatina didėjantis depresijos ir nerimo mastas dėl įvairių veiksnių – vienatvės, traumų, savižudybių, darbo nesaugumo, visuomenės senėjimo, skaitmenizacijos ir priverstinės migracijos.
Tyrime pažymima, kad COVID-19 pandemija krizę dar labiau pagilino ir kartu atskleidė Europos psichikos sveikatos priežiūros sistemos silpnybes.
Dokumentą parengė COMECE etikos komitetas. Jame raginama laikytis „visapusiško“ požiūrio į psichikos sveikatą, apimančio ne tik medicininius, bet ir socialinius, tarpusavio santykių bei dvasinius aspektus.
COMECE etikos komiteto sekretorė, teisininkė ir sveikatos bei etikos klausimų patarėja Friederike Ladenburger (Frydrikė Ladenburger) interviu ACI Prensa pabrėžė būtinybę psichikos sveikatą vertinti daugialypiu požiūriu.
Pasak jos, būtina atsižvelgti ne tik į biologinius ir psichologinius poreikius, bet ir į dvasinę paramą.
Ji taip pat pažymėjo, kad dokumentas parengtas reaguojant į aktualias ir opias problemas, tokias kaip vienatvė, kuri šiandien yra viena didžiausių psichikos sveikatos grėsmių.
F. Ladenburger teigė, kad vienatvė jau tapo „viena didžiųjų mūsų laikų krizių“.
F. Ladenburger teigė, kad vienatvė jau tapo „viena didžiųjų mūsų laikų krizių“.
Pasak jos, vienatvė apibrėžiama kaip „socialinių ryšių nebuvimas ir skirtumas tarp žmogaus lūkesčių bei realaus socialinio tinklo“.
Ji pabrėžė, kad svarbus ne tik socialinių ryšių kiekis, bet ir jų kokybė.
„Svarbiausia turėti prasmingus, autentiškus ir ilgalaikius žmogiškuosius ryšius“, – sakė COMECE atstovė.
Dokumente teigiama, kad psichikos gerovė priklauso ne vien nuo klinikinio gydymo, bet ir nuo stiprių žmogiškų santykių, socialinės integracijos, priklausymo bendruomenei jausmo ir pagarbos kiekvieno žmogaus orumui.
F. Ladenburger pažymėjo, kad tyrimas remiasi trimis pagrindiniais krikščioniškosios antropologijos principais: žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, jo orumas apima kūną ir sielą, o žmogaus prigimtis turi esminį santykių ir dvasingumo matmenį.
„Vienas svarbiausių mūsų tyrimo aspektų yra žmogaus bendruomeninė prigimtis“, – sakė ji, pridurdama, kad Bažnyčia gali padėti kovoti su socialine izoliacija rengdama bendruomeninius susitikimus.
COMECE tyrime taip pat pabrėžiama būtinybė Europos Sąjungai skatinti šeimas stiprinančią politiką, nes šeima įvardijama kaip pagrindinė rūpesčio ir globos vieta.
Ataskaitoje šeima apibūdinama kaip „pagrindinė visuomenės ląstelė“, taip pat perspėjama, kad Europa išgyvena sparčius ir dramatiškus demografinius pokyčius.
Todėl F. Ladenburger paragino didinti finansinę paramą jaunoms šeimoms.
„Joms reikia finansinės paramos, lengvatų ir galimybės kurti šeimą, taip pat darbo vietų ir oraus būsto“, – sakė ji.
COMECE taip pat išreiškė susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto poveikio, ypač jaunimui.
F. Ladenburger pabrėžė, kad būtinas Europos reglamentavimas, apsaugantis žmones nuo piktnaudžiavimo technologijomis, skaitmeninės priklausomybės ir priekabiavimo internete.
F. Ladenburger pabrėžė, kad būtinas Europos reglamentavimas, apsaugantis žmones nuo piktnaudžiavimo technologijomis, skaitmeninės priklausomybės ir priekabiavimo internete.
Ji pažymėjo, kad skaitmeninės priemonės turi būti „papildančios, o ne pakeičiančios“ žmogišką kontaktą.
Pasak jos, technologijos gali pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, tačiau negali pakeisti tiesioginio žmogaus ryšio.
„Pirmenybė turi būti teikiama žmogui“, – sakė F. Ladenburger, pabrėždama, kad svarbiausias žmogaus gebėjimas išlieka empatija ir gebėjimas atjausti kitą.
COMECE taip pat paragino Europos politikos formuotojus užtikrinti dvasinį palydėjimą ligoninėse ir kitose pažeidžiamose srityse, įskaitant reprodukcinę sveikatą, paliatyviąją pagalbą, gyvenimo pabaigos priežiūrą ir migraciją.
Kalbėdama apie surogatinę motinystę, F. Ladenburger pažymėjo, kad ataskaitoje aptariama psichologinė rizika tiek vaiką išnešiojančiai moteriai, tiek vaikui.
Kalbant apie paliatyviąją pagalbą, tyrime raginama užtikrinti visapusišką rūpinimąsi, neapsiribojant vien klinikiniu aspektu.
„Su kiekvienu žmogumi turi būti elgiamasi oriai, ypač jei jis kenčia“, – pabrėžė COMECE atstovė.
Vyskupų komisija taip pat išskyrė ligoninių kapelionų tarnystės svarbą ir kiekvieno žmogaus teisę praktikuoti savo religiją, ypač kančios ar priverstinio persikėlimo situacijose.
Pasak COMECE, veiksminga pagalba turi būti ne tik medicininė ar klinikinė, bet ir dvasinė.
