Trys iš penkių protestantų bažnyčių lankytojų Jungtinėse Amerikos Valstijose teigia nerimaujantys dėl dirbtinio intelekto įtakos krikščionybei, rodo nauja apklausa, atskleidžianti nesutarimus bendruomenėse dėl to, ar pastoriai turėtų naudoti šią technologiją pamokslams rengti.
Remiantis „Lifeway Research“ tyrimu, 61 proc. apklaustųjų išreiškė susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto poveikio tikėjimui, įskaitant 67 proc. evangelikų, palyginti su 55 proc. kitų protestantų.
„Atsargumas yra instinktyvi reakcija į naujus dalykus, o pastoriai ir bažnyčių lankytojai dalijasi tam tikrais nuogąstavimais dėl dirbtinio intelekto, – teigė „Lifeway Research“ vykdomasis direktorius Scottas McConnellis (Skotas Makonelis). – Dauguma jaunesnių bažnyčių lankytojų norėtų išgirsti pamokslą, kuriame bibliniai principai būtų taikomi dirbtiniam intelektui, kad galėtų susiformuoti savo požiūrį.“
Tyrimas grindžiamas dviem apklausomis: 2025 metų rugsėjį atlikta telefonine apklausa, kurioje dalyvavo 1003 protestantų pastoriai (paklaida – 3,3 procentinio punkto), ir praėjusių metų rugsėjį atlikta internetine apklausa, kurioje dalyvavo 1200 JAV protestantų bažnyčių lankytojų (paklaida – 3,2 procentinio punkto).
Apie 44 proc. bažnyčių lankytojų nemato nieko bloga, kad pastoriai naudotų dirbtinį intelektą pamokslams rengti, tuo metu 43 proc. tam prieštarauja, įskaitant 24 proc., kurie tam griežtai nepritaria. Dar 13 proc. neturėjo nuomonės.
Rečiau bažnyčią lankantys tikintieji (48 proc.) buvo labiau linkę pritarti dirbtinio intelekto naudojimui pamokslams rengti nei tie, kurie pamaldas lanko kas savaitę (42 proc.), taip pat kiti protestantai (49 proc.), palyginti su evangelikais (40 proc.).
„Bažnyčių lankytojų nuomonės dėl to, ar teisinga naudoti dirbtinį intelektą pamokslams rengti, yra pasiskirsčiusios beveik po lygiai. Nors tik ketvirtadalis griežtai atmeta tokį naudojimą, daugiau nei 80 proc. abejoja, ar pastoriams turėtų būti suteikta visiška laisvė jį naudoti“, – pridūrė McConnellis. „Atsargumą gali lemti noras riboti jo naudojimą tam tikrose srityse arba tai, kad dar nėra pakankamai apmąstyta jo moralinė pusė.“
Pagal konfesijas didžiausią susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto išreiškė presbiterionai ir reformatų bažnyčių tikintieji (64 proc.), po jų – baptistai (62 proc.), o mažiausiai nerimavo metodistai (48 proc.).
Vyrai dažniau nei moterys teigė neturintys jokių nuogąstavimų dėl dirbtinio intelekto įtakos krikščionybei (31 proc. ir 25 proc.). Mažiau nerimo reiškė ir tie, kurie pamaldas lanko vieną–tris kartus per mėnesį (31 proc.), palyginti su reguliariai kas savaitę dalyvaujančiais (26 proc.).
Nuomonės taip pat pasidalijo dėl to, ar dirbtinis intelektas turėtų tapti pamokslo tema.
Nors 42 proc. teigė matantys vertę pamoksle, kuriame bibliniai principai būtų taikomi dirbtiniam intelektui, 43 proc. tam nepritarė, iš jų 25 proc. – griežtai. Jaunesni bažnyčių lankytojai šią idėją vertino palankiau.
18–29 ir 30–49 metų amžiaus grupių respondentai dažniau nei 50 metų ir vyresni teigė, kad toks pamokslas būtų naudingas – atitinkamai 50 proc. ir 53 proc., palyginti su 38 proc. tarp 50–64 metų ir 33 proc. tarp 65 metų ir vyresnių.
Tarp pastorių dirbtinio intelekto naudojimas išlieka ribotas ir netolygus.
Vienas iš dešimties protestantų pastorių laiko save nuolatiniais šios technologijos naudotojais, o trečdalis (32 proc.) teigia ją išbandantys. Dar 18 proc. laukia įtikinamesnių pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas galėtų padėti, prieš pradėdami jį naudoti. Tuo metu 18 proc. aktyviai vengia dirbtinio intelekto, o 20 proc. jį tiesiog ignoruoja.
„Dirbtinis intelektas yra integruotas į daugelį kasdien naudojamų įrankių, todėl kai kurie pastoriai gali juo naudotis to net nežinodami, – teigė McConnellis. – Pastorių dirbtinio intelekto naudojimas tarnystėje atspindi įprastą technologijų diegimo modelį – keli aktyvūs naudotojai ir nemažai ją išbandančių įvairiais būdais.“
Pastoriai, kurie dažniau yra nuolatiniai naudotojai ar eksperimentuoja su technologija, paprastai yra jaunesni, dirba miestuose, turi aukštesnį išsilavinimą ir vadovauja didesnėms bendruomenėms. Tarp 65 metų ir vyresnių tik 4 proc. laiko save nuolatiniais naudotojais, o 23 proc. teigia išbandantys dirbtinį intelektą. Kaimo vietovėse 27 proc. pastorių teigia ignoruojantys šią technologiją, palyginti su 18 proc. miestuose.
Pastoriai, neturintys aukštojo išsilavinimo, rečiausiai yra nuolatiniai naudotojai (5 proc.), o turintys daktaro laipsnį – dažniausiai (14 proc.). Bendruomenėms, kuriose dalyvauja 250 ar daugiau žmonių, dažniau vadovauja pastoriai, kurie eksperimentuoja (43 proc.) arba nuolat naudoja (15 proc.) dirbtinį intelektą, rodo „Lifeway“ duomenys.
Skirtumai matomi ir tarp konfesijų.
Liuteronų ir baptistų pastoriai yra tarp labiausiai besipriešinančių – abiejose grupėse daugiausia yra teigiančių, kad jie ignoruoja technologiją (po 22 proc.) arba sąmoningai jos vengia (atitinkamai 24 proc. ir 20 proc.). Tuo tarpu Šventumo judėjimo (Holiness) pastoriai dažniausiai eksperimentuoja su dirbtiniu intelektu (43 proc.) ir dažniau nei kiti save laiko nuolatiniais naudotojais (18 proc.).
Nepriklausomai nuo naudojimo lygio, beveik visi pastoriai išreiškė bent vieną susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto tarnystėje. Dažniausiai minėta problema – kad dirbtinio intelekto sukurtame turinyje yra klaidų, kurias reikia redaguoti (84 proc.). 81 proc. teigė, kad sunku užtikrinti, jog dirbtinio intelekto įrankiai remtųsi tik patikimais šaltiniais, o 76 proc. mano, kad juose gali būti šališkumo.
Dauguma pastorių (62 proc.) taip pat nerimauja, kad dirbtinį intelektą naudojantys asmenys neatskleidžia dirbtinio intelekto kaip bendradarbio. 59 proc. išreiškė susirūpinimą dėl plagijavimo, o 55 proc. teigė, kad Dievas visada bendravo per žmones ir kad dirbtinis intelektas nėra asmuo. Evangelikų pastoriai dažniau nei pagrindinių protestantų konfesijų dvasininkai pabrėžė šį aspektą (58 proc. ir 51 proc.), o pastarieji dažniau atkreipė dėmesį į plagijavimo problemą (65 proc. ir 56 proc.).
