Popiežius Leonas palygino pilietinio karo sužeistos Angolos gyventojų nuotaikas su dviejų Jėzaus mokinių nusiminimu ir nusivylimu dėl to, kas nutiko jų mokytojui Jeruzalėje. Popiežius kalbėjo balandžio 19-osios rytą per Trečiojo Velykų sekmadienio Šv. Mišias sostinės Luandos priemiestyje Kilamba Kiaši. Mišiose dalyvavo apie 100 000 arkivyskupijos tikinčiųjų.
Jėzaus mokiniai keliavo į namus link Emauso, tačiau mintimis negalėjo atsiplėšti nuo įvykių prieš tris dienas, kai mirė jų Mokytojas. Jie kalbasi apie tai, tačiau yra bejėgiai suprasti, kaip pradėti iš naujo gyventi ir ar iš viso tai įmanoma.
Prisikėlęs Viešpats prieina prie nusiminusių mokinių, tampa jų kelionės draugu, jiems padeda sudėlioti į viena išganymo istorijos gabalėlius ir žvelgti toliau skausmo, atpažinti, kad yra ne vieni, kad jų laukia ateitis, kurioje gyvena meilės Dievas. O kai Jis su jais atsisėdo prie stalo kartu pasistiprinti ir laužė duona, mokiniams „atsivėrė akys ir jie pažino Jėzų“ (Lk 24, 31).
„Brangieji, Geroji Viešpaties Naujiena, skirta ir mums šiandien, štai kokia: Jis gyvas, prisikėlė ir eina kartu su mumis mūsų minamais kančios ir kartėlio keliais, jis atveria mums akis, kad suprastume jo atliktą darbą; jis mums padovanoja malonę, kad iš naujo galėtume pradėti gyvenimo kelionę, vėl kurti ateitį“, – pažymėjo popiežius. Jis patikino, kad Emauso mokinių susitikimo su Prisikėlusiu Viešpačiu patirtis visiems nubrėžia atsikūrimo kelią, taip pat – vilties, taikos ir brolybės alkstančiai Angolai. Iš vienos pusės esame guodžiami tikrumo, kad Viešpats mus lydi ir mus atjaučia, iš kitos pusės – jis prašo mūsų įsipareigoti.
Priminęs, kad Viešpaties buvimą patiriame ypač maldoje, klausydamiesi Žodžio, švęsdami Eucharistiją, popiežius prašė angoliečių, kad puoselėdami tradicines religingumo išraiškas neleistų, kad į liturgiją įsimaišytų magija ir prietarai, kurie nepadeda dvasiniame kelyje. Leonas ragino būti ištikimais Bažnyčios mokymui, kliautis ganytojais ir žvelgti į Jėzų. Jis apsireiškia ypač Žodyje ir Eucharistijoje. Abu leidžia mums patirti, kad Prisikėlęs Viešpats eina greta mūsų, o mes, susivieniję su Juo, įveikiame mus apgulusios mirties apraiškas ir gyvename kaip prisikėlusieji.
popiežius prašė angoliečių, kad puoselėdami tradicines religingumo išraiškas neleistų, kad į liturgiją įsimaišytų magija ir prietarai, kurie nepadeda dvasiniame kelyje.
„Be žinojimo, kad gyvenimo kelionėje esame ne vieni, prisideda dosnus įsipareigojimas, kuris padeda gydyti žaidas ir įžiebti viltį. Mat, jei abu Emauso mokiniai atpažįsta Jėzų, kai jis laužo duoną, reiškia, kad ir mes galime jį šitaip atpažinti: ne tik Eucharistijoje, bet visur, kur gyvenimas virsta laužoma duona, visur, kur tampame atjautos dovana taip, kaip jis. Tokia Bažnyčia Žodžio šviesa ir Eucharistijos maistu sugeba atnaujinti prarastą viltį. Su Priskėlusio Kristaus malone galime tapti laužoma duona, kuri perkeičia tikrovę. Kaip Eucharistija primena, kad esame vienas kūnas ir viena dvasia, suvienyti su Viešpačiu, taip ir mes galime ir norime kurti šalį, kurioje visiems laikams būtų įveiktas senasis susiskaldymas, išnyktų neapykanta ir smurtas, korupcijos žaidas išgydytų nauja teisingumo ir dalijimosi kultūra.“
„Šiandien reikia žvelgti į ateitį su viltimi ir kurti ateities viltį. Nebijokite tai daryti! Jus drąsina Prisikėlęs Viešpats, kuris eina su jumis ir dėl jūsų laužo save kaip duona, drąsina būti jo prisikėlimo liudytojais, naujos žmonijos ir visuomenės kūrėjais“, – sakė popiežius angoliečiams.
Po Eucharistijos popiežius ten pat vadovavo vidudienio maldai Regina Caeli, o Luandos arkivyskupas Filomeno do Nascimento Vieira Dias padėkojo už šią apaštališkąją kelionę popiežiui Leonui, „mūsų tikėjimo tėvui, Kristaus balsui tautoms, visus apgaubiančios Išganytojo Širdies buvimu kartu su mumis“.
Popiežius iš Angolos prašė melstis už Ukrainą ir Artimuosius Rytus
Sekmadienio vidudienį, būdamas Angoloje, popiežius ragino visus tikinčiuosius pasaulyje nepaliauti melstis už taiką.
Po sekmadienio Mišių prieš vidudienio „Regina Caeli“ maldą popiežius sakė, kad kartu su Dievo Motina, Dangaus Karaliene, džiaugdamiesi Kristaus prisikėlimu, atsimename ir tuos, kurie kenčia pasaulyje.
Popiežius sakė, kad jį slegia skausmas dėl neseniai vėl sustiprėjusių išpuolių prieš Ukrainą, nuo kurių labiausiai nukenčia civiliai gyventojai. „Reiškiu savo artumą kenčiantiesiems ir užtikrinu, kad meldžiuosi už visą Ukrainos tautą, – sakė popiežius. – Taip pat kartoju raginimą nutildyti ginklus ir eiti dialogo keliu.“
Popiežius taip pat sakė, kad Libane paskelbtos paliaubos teikia vilties Libanui ir visiems Artimiesiems Rytams. Leonas XIV ragino tęsti diplomatinio krizės sprendimo paieškas, kad kuo greičiau visame regione įsivyrautų tvari taika.
„Kristus nugalėjo mirtį, ir su šiuo įsitikinimu mes visi, susivieniję su Juo ir Jame kaip viename kūne, šiandien ir kiekvieną dieną stengiamės, kad, nepaisant visų kliūčių ir sunkumų, aplink mus bręstų Velykų vaisiai – meilė, tikrasis teisingumas ir taika“, – sakė popiežius ir meldė Dievo Motinos, angoliečių vadinamos Širdies Motina, užtarimo.
