Didėjant susirūpinimui psichikos sveikata, Filipinų sostinės Manilos arkivyskupas kardinolas Jose Advincula (Chosė Advinkula) balandžio 2 dieną pabrėžė, kad kunigai turi rūpintis savo psichikos sveikata, kad galėtų tvariai vykdyti savo misiją.
Didžiojo ketvirtadienio Krizmos Mišių metu Mažojoje bazilikoje ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedroje, geriau žinomoje kaip Manilos katedra, kardinolas, cituodamas neseniai atliktą tyrimą, teigė: „Apie 18 proc. nurodė patiriantys psichologinių sunkumų“, o tai reiškia, kad „beveik kas penktas kunigas patiria psichikos ar emocinių sunkumų“.
Jis paragino dvasininkus pripažinti savo žmogišką pažeidžiamumą ir silpnybes, o tikinčiuosius – remti kunigus malda ir supratimu.
Remiantis Filipinų katalikų vyskupų konferencijos duomenimis, 2025 metais šalyje darbuojasi daugiau kaip 10 tūkst. kunigų, tarnaujančių 73,6 mln. katalikų. Filipinai yra didžiausia katalikiška šalis Azijoje.
Pasauliečių parama dvasininkams
Kardinolas Advincula paragino pasauliečius katalikus remti kunigus jų tarnystėje. „Kad būtume ištikimi, mums reikia jūsų supratimo ir maldų“, – pabrėžė jis.
Jis taip pat dėkojo bendruomenėms už nuolatinę paramą, nepaisant, jo žodžiais, akivaizdžių dvasininkų ribų – ribotų išteklių ir didesnio pasauliečių įsitraukimo poreikio, taip pat kunigams ir tikintiesiems už bendrą atsakomybę tęsiant Bažnyčios gyvenimą ir misiją.
Kardinolas pažymėjo, kad žmogiškieji ryšiai padeda atkurti viltį ir palaikyti misijinę veiklą.
Popiežiaus Leono XIV balandžio mėnesio maldos intencija
Kardinolo pasisakymai sutapo su Šventojo Tėvo balandžio mėnesio maldos intencija, skirta „kunigams, išgyvenantiems krizę“. „Melskimės už kunigus, išgyvenančius pašaukimo krizės laikotarpius, kad jie rastų jiems reikalingą pagalbą, o bendruomenės juos remtų supratimu ir malda“, – ragino popiežius Leonas XIV.
„Kai ganytojas patiria nuovargį, Bažnyčia neturi jo teisti, bet turi eiti šalia“, – pažymėjo kardinolas.
Pakartodamas popiežiaus žodžius, kardinolas paragino katalikus melstis už kunigus, ypač tuos, kurie susiduria su vienišumu, abejonėmis ir išsekimu. „Kai ganytojas patiria nuovargį, Bažnyčia neturi jo teisti, bet turi eiti šalia“, – pažymėjo jis.
Parapijos kunigo kova su priklausomybe
EWTN naujienų tarnyba kalbėjosi su dviem kunigais, patyrusiais psichikos sveikatos sunkumų, kurie papasakojo, kaip juos įveikė.
Tėvas Markas (slapyvardis, naudojamas siekiant apsaugoti tapatybę), 52 metų parapijos kunigas pietiniuose Filipinuose, tarnauja parapijoje, kurioje yra daugiau kaip 40 tūkst. katalikų, ir joje dirba pastaruosius penkerius metus.
Ilgainiui jis pasijuto išsekęs dėl pastoracinės veiklos. Palaipsniui jį apėmė vienišumas ir emocinė įtampa, paveikusi psichinę būklę. Laikui bėgant jis vis dažniau ėmė vartoti alkoholį ir galiausiai tapo priklausomas.
Kai sveikatos būklė ir priklausomybė ėmė veikti asmeninį gyvenimą ir pastoracinę tarnystę, vyresnieji jį laikinai nušalino nuo pareigų ir išsiuntė metams į Bažnyčios valdomą reabilitacijos centrą netoli Manilos.
Po metų gydymo, maldos, bendravimo ir dvasinio atpažinimo jis atsikratė priklausomybės ir grįžo į pastoracinę tarnystę kitoje parapijoje centriniuose Filipinuose.
Jis teigė iš savo silpnybių išmokęs svarbią pamoką – būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp fizinės, dvasinės ir emocinės savirūpos.
Kaimo misionieriaus išbandymas
47 metų kunigas tėvas Marcilino (Marsilinas), anksčiau dirbęs misionieriumi šalies šiaurėje, pasakojo apie savo patirtį. Jis tarnavo apie 70 tūkst. katalikų aštuoniose koplyčiose ir vienoje parapijoje kartu su dviem jaunesniais kunigais.
„Vienu metu praradau susidomėjimą pastoracine veikla ir uolumą jai“, – pasakojo jis. „Neturėjau jokių ydų, tačiau patyriau dvasinį sausumą kunigiškame gyvenime“, – pridūrė jis.
Kai kiti kunigai pastebėjo jo psichologinį nuovargį ir pasitraukimą iš bendruomeninio gyvenimo, jie paskatino jį, su vyresniųjų žinia, kuriam laikui pasitraukti iš pastoracinės veiklos.
Vyresnieji jį išsiuntė į trijų mėnesių psichologinio ir dvasinio atsinaujinimo programą. Po šio laikotarpio jis grįžo į parapiją su atnaujintu uolumu. „Supratau, kad tokie kunigai kaip aš patiria pastoracinį išsekimą ar atjautos nuovargį, kurį lemia įvairūs veiksniai. Todėl būtina rūpintis psichikos sveikata, kad galėtume tarnauti kitiems su viltimi ir atjauta“, – aiškino jis.
Jis padėkojo vyresniesiems ir visiems, kurie jį palaiko. „Mano patirtos psichikos sveikatos problemos išmokė svarbią pamoką – esu tik žmogus, – pripažino jis. – Turiu suvokti savo ribas, ypač susijusias su nerimu, stresu ir tam tikru mastu depresija.“
„Mes visi tobulėjame ir remiamės Dievo malone vykdydami savo tarnystę bendram gėriui“, – apibendrino jis.
Psichikos sveikata Filipinuose
Remiantis „Lancet Regional Health“ paskelbtais duomenimis, nuo 7 iki 12,5 mln. filipiniečių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų.
Nacionalinio sostinės regiono policijos biuras kovo 25 dieną pranešė, kad savižudybių skaičius Manilos metropolijoje per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius daugiau nei padvigubėjo. Daugelis atvejų siejami su emociniais sunkumais, finansiniu spaudimu, nerimu, depresija ir santykių problemomis.
Šalyje trūksta psichikos sveikatos specialistų, todėl valdžia siekia stiprinti psichikos sveikatos sistemą – didina finansavimą ir rengia daugiau specialistų.
Kiekvienas žmogus turėtų rūpintis savo psichikos sveikata, nepaisant gyvenimo ir darbo sunkumų, EWTN naujienų tarnybai teigė psichologas Christopheris Limas (Kristoferis Limas).
Per daugelį metų jis konsultavo įvairius žmones, įskaitant kunigus ir vienuoles. Jo teigimu, psichikos sveikatos sunkumų gali patirti bet kas, nepriklausomai nuo ankstesnės būklės. „Laiku suteikta profesionali pagalba yra esminė psichikos sveikatai“, – akcentavo jis.
