Rinkimų rezultatų Vengrijoje negalima vertinti kitaip kaip Viktoro Orbano lyderystės pabaigos. Nemanau, kad tai jo partijos „Fidesz“ pabaiga, tačiau į valdžios olimpą ji sugrįš tik radusi naują lyderį, o tai gali užtrukti.
Pastebėsiu, kad Viktoras Orbanas triuškinamai pralaimėjo rinkimus šalyje, kuri, anot Lietuvos politologų ir žurnalistų, cituoju, „yra diktatoriška“, „užvaldyta demokratija“, kurioje prieš oponentus taikoma „totalinė cenzūra“. Tie, kurie šiose eilutėse vis dar negirdi paradokso, tegu palieka tai savo protui ar sąžinei.
Įspūdingos trukmės – 16 metų be pertraukos – Orbano valdymas turės savo palikimą Vengrijos ir visos Europos istorijoje.
Apmaudu, kad mūsų šalyje Orbanas dažnai buvo vertinamas tik per geopolitinę prizmę, tačiau jo indėlis kitose srityse išliks neginčijamas.
Orbanas buvo kaltinamas nuolaidžiavimu Rusijos naftai, o būsimas premjeras Peteris Magyaras tokią poziciją žada keisti. Tačiau jis galės sau tai leisti, nes jo pirmtakas Viktoras Orbanas buvo pirmasis Vengrijos vadovas, įgyvendinęs prieigos prie jūros neturinčios valstybės dujų ir naftos tiekimo diversifikaciją.
Orbanas istorijoje liks vizionieriumi. Jo pergalė 2010 m. iš esmės restartavo dešiniąsias jėgas Europoje, parodydama, kad konservatyvią darbotvarkę turinčios partijos gali triuškinamai laimėti rinkimus, nepaisant vyraujančios nuomonės, jog Europa tik liberalėja, o konservatyvus mąstymas tėra kova su vėjo malūnais.
Orbano valdymas turės savo palikimą Vengrijos ir visos Europos istorijoje.
2014 m. Orbanui pradėjus statyti fizinius barjerus nuo nelegalių migrantų, visa Europa iš to juokėsi, manydama, kad Vengrijos premjeras kovoja su neegzistuojančiais baubais. Po metų jau nebesijuokė niekas. Dar po penkerių metų Lietuvos konservatoriai, su Laurynu Kasčiūnu priešakyje, vyko į Vengriją klausti, kaip Lietuvai statyti barjerus ir užtikrinti migrantų atstūmimo politiką.
Orbano partija įgyvendino precedento neturinčią paramos šeimai politiką, kurią kopijuoti pradėjo daugelis Europos šalių. Reikia pripažinti, kad, skirtingai nei Lenkijos priemonės, vengrų taikyti sprendimai gerokai padidino gimstamumą šalyje. Skaičiuojama, kad vien dėl šių priemonių Vengrijoje gimė apie 70 tūkst. vaikų daugiau. Nors to neužteko pasiekti užsibrėžto 2,1 vaiko vienai moteriai rodiklio, poveikis buvo akivaizdžiai teigiamas.
Orbanas ne kartą priešinosi Europos institucijų pastangoms įtvirtinti homoseksualias santuokas visoje ES, nuosekliai kovojo prieš LGBT ideologijos skverbimąsi į mokyklas ir darželius, ragino stiprinti nepilnamečių apsaugos įstatymus.
Jis taip pat vienas pirmųjų atkreipė dėmesį, kad milžiniškas sumas iš užsienio gaunančios ir šalies politikoje dalyvaujančios nevyriausybinės organizacijos gali būti laikomos užsienio įtakos instrumentu suverenios valstybės politikoje.
Ką dar išmokė Orbanas? Jis išmokė visada paklausti, ar politinis sprendimas pirmiausia bus naudingas tavo pačios šalies interesams.
Ačiū už pamokas. Atėjo metas naujai politikai ir naujiems lyderiams.
