Kadenciją baigiantis Badeno-Viurtembergo ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas (Vinfrydas Krečmanas) apkaltino Katalikų Bažnyčią „klaidinga teologija“ vadinamuoju Bažnyčios tarnysčių klausimu. Kretschmannas yra užaugęs katalikiškoje aplinkoje. Nuo 2011 metų dabar 77-erių Žaliųjų politikas eina Badeno-Viurtembergo ministro pirmininko pareigas.
„Jei Bažnyčia neįtvirtins moterų lygybės teologiniu lygmeniu, ji neteks daugumos moterų“, – sakė jis Katalikų naujienų agentūrai (KNA). „Pažvelgus į Bažnyčios gyvenimą matyti, kad praktiškai jį didžiąja dalimi palaiko moterys.“
Paklaustas apie tai, kad popiežius Jonas Paulius II yra aiškiai ir galutinai pareiškęs, jog Bažnyčia neturi galios šventinti moterų į kunigystę, Kretschmannas atsakė: „Tai jo nuomonė, ne mano, tačiau aš nesu popiežius, todėl to nesprendžiu.“
Jis pasiūlė „grįžti prie Šventojo Rašto“ ir klausė: „Kas pirmieji pamato Prisikėlusįjį ir juo tiki? Moterys! Tai tikrai nėra nereikšminga scena Šventajame Rašte. Tarnysčių klausimu, mano manymu, Katalikų Bažnyčia tiesiog taiko klaidingą teologiją. Bažnyčia turi grįžti prie šaltinių!“ – tęsė Kretschmannas.
„Bažnyčia turi tai įveikti. Priešingu atveju ji praras tai, kas prasidėjo ankstyvojoje Bažnyčioje. Apaštalas Paulius laiške galatams rašo: „ Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Gal 3,28). Vadinasi, emancipacijos klausimais ji turėtų būti priešakyje, o ne atsilikti.“
Per visą savo istoriją Bažnyčia niekada nešventino moterų į kunigystę. Nėra nė vieno šaltinio nei Šventajame Rašte, nei Tradicijoje, kuris rodytų tokią praktiką. Kretschmanno cituota Laiško galatams vieta kalba apie krikštą (Gal 3,27), kuris visiems suteikia tą patį veikimą, o ne apie pašaukimą į kunigystę.
Žaliųjų politikas taip pat teigė, kad „privalomasis celibatas nėra biblinis. Jėzus sako: „Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mt 11,30). Neginčijama, kad krikščionybė su savo įsakymais yra našta, tačiau ši našta turėtų būti švelni ir lengva. Prie to Bažnyčia turi sugrįžti. Bažnyčia neturi teisės žmonėms užkrauti naštų, kurių jie negali pakelti.“
„Jei žmogus nori savo gyvenimą pašvęsti ypatingai Dievo tarnystei ir tapti kunigu, kodėl Bažnyčia dar reikalauja, kad jis gyventų celibate?“ – tęsė jis. „Tai akivaizdus šio Jėzaus žodžio pažeidimas. Tai galioja visai seksualinei moralei. Kodėl Bažnyčia tai paverčia jungu? Jėzus, regis, neskyrė ypatingo dėmesio seksualiniams klausimams.“
Neseniai Miuncheno kunigas ir pastoracinės teologijos profesorius Andreas Wollboldas (Andrėjas Volboldas) paskelbė apie 1000 puslapių apimties šaltinių rinkinį apie celibatą, kuriame teigiama, kad kunigų celibatas buvo įprastas jau ankstyvojoje Bažnyčioje. Šių faktų Kretschmannas nepaminėjo.
Aukšti Bažnyčios seksualinės moralės reikalavimai grindžiami ir Jėzaus žodžiais, pasakytais Kalno pamoksle (Mt 5,28): „O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.“
Kretschmannas pabrėžė, kad „Bažnyčios reformoms niekada nevėlu“. Tačiau jis pripažino, jog „Bažnyčios išganymas nėra vien tarnysčių reformose. Jos svarbios, bet neišsprendžia visų klausimų. Kitaip evangelikų Bažnyčia turėtų būti puikios būklės.“
