Pirmą kartą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos posėdžių metu Ženevoje (Šveicarijoje) surengtas valstybės organizuotas paralelinis renginys, skirtas krikščionių persekiojimo temai. Vengrijos kvietimu praėjusį antradienį diplomatai ir ekspertai diskutavo apie smurtą prieš krikščionis visame pasaulyje bei didėjančius teisinius religijos laisvės apribojimus Europoje.
61-osios Žmogaus teisių tarybos sesijos metu vykęs renginys buvo pavadintas „Kartu su persekiojamais krikščionimis – tikėjimo ir krikščioniškųjų vertybių gynimas“ (Standing with Persecuted Christians – Defending the Faith and Christian Values). Iki šiol šią temą Ženevoje į darbotvarkę dažniausiai įtraukdavo pilietinės visuomenės organizacijos.
Šiame kontekste JT specialioji pranešėja religijos ir įsitikinimų laisvės klausimais Nazila Ghanea (Nazila Ganea) pabrėžė visuotinį žmogaus teisių principą. Pasak jos, religinio persekiojimo aukos dažnai vienu metu patiria kelis žmogaus teisių pažeidimus.
Renginyje Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas prie JT Ženevoje arkivyskupas Ettore Balestrero (Etorė Balestrero) pateikė konkrečius duomenis. Pasak jo, visame pasaulyje beveik 400 mln. krikščionių patiria persekiojimą arba smurtą. Tai reiškia, kad su tuo susiduria maždaug kas septintas krikščionis. 2025 m., Balestrero teigimu, dėl savo tikėjimo buvo nužudyta beveik 5 tūkst. krikščionių – vidutiniškai 13 žmonių per dieną.
Be atviro smurto, Balestrero perspėjo ir apie vadinamąjį „mandagų persekiojimą“ Vakarų šalyse. Pasak jo, jis pasireiškia laipsniška krikščionių marginalizacija viešajame gyvenime.
Arkivyskupas Balestrero taip pat citavo popiežių Leoną XIV, kuris yra sakęs, kad religijos laisvė daugelyje kontekstų „labiau laikoma privilegija ar nuolaida, o ne pamatine žmogaus teise“.
Tai papildomais duomenimis patvirtino ir Anja Tang (Anja Tang), Europos krikščionių netolerancijos ir diskriminacijos stebėsenos centro OIDAC Europe direktorė. Jos organizacija 2024 m. visoje Europoje užregistravo 2211 incidentų.
„Kelios Europos vyriausybės pradėjo baudžiamuosius procesus prieš asmenis vien dėl to, kad jie taikiai išreiškė savo religinius įsitikinimus“, – Ženevoje kalbėjo Tang.
Kaip pavyzdžiai buvo paminėti procesas prieš Suomijos parlamentarę Paivi Rasanen (Peivi Resenen), kuri buvo apkaltinta dėl Biblijos citatos paskelbimo, taip pat nuosprendžiai Jungtinėje Karalystėje dėl tylios maldos.
Balestrero taip pat atkreipė dėmesį į Prancūzijoje planuojamą eutanazijos įstatymą. Pasak jo, šis teisės aktas galėtų priversti katalikiškas institucijas veikti prieš savo įsitikinimus ir netgi grasinti vienuoliams laisvės atėmimo bausmėmis.
„Šių bendruomenių nariai, kaip, pavyzdžiui, Vargdienės mažosios seserys, galėtų susidurti su laisvės atėmimo bausme ir didelėmis baudomis. Be to, jos galėtų netekti prieigos prie viešojo finansavimo, jei atsisakytų dalyvauti įgyvendinant tokį eutanazijos įstatymą“, – perspėjo arkivyskupas.
Balestrero krikščionių patiriamus išpuolius aiškino ir teologiniu požiūriu. Pasak jo, išpuoliai prieš krikščionis yra išpuoliai prieš patį kryžių: „Išpuoliai prieš vertikaliąją dimensiją siekia sugriauti ryšį tarp žmogaus sąžinės ir Dievo ir nutildyti tikėjimą. […] Išpuoliai prieš horizontaliąją dimensiją vyksta tada, kai krikščionys yra persekiojami ir žmogui atimama jo prigimtinė galimybė laisvai atsakyti į tiesos kvietimą.“
