Lurdo Dievo Motinos šventovė Prancūzijoje šį gegužės mėnesį mini 150-ąsias Mergelės Marijos vainikavimo geltonų gvazdikų vainiku metines, primenančias auksines rožes, kurios pasirodydavo prie Marijos kojų per jos susitikimus su šv. Bernadeta Subiru.
Karūnuotosios Mergelės statula, pastatyta 1876 m. priešais Rožinio Švč. Mergelės Marijos baziliką, yra skulptoriaus Josepho-Hugues Fabischo (Žozefo Ugo Fabišo) kūrinys ir simbolizuoja Mariją, po mirties išaukštintą kaip Dangaus Karalienę. Iš bronzos nulieta 2,5 metro aukščio skulptūra stovi ant balto marmuro postamento viename didžiosios aikštės pakraštyje; čia kas vakarą tūkstančiai piligrimų dalyvauja tradicinėje žvakių procesijoje, kurios metu įvairiomis kalbomis meldžiamas Rožinis.
„Skirtingai nei grotos statula, vaizduojanti apsireiškimą taip, kaip jį matė Bernadeta – nuolankų ir tylų, – aikštės statula išreiškia Marijos šlovę“, – teigiama šventovės naujienlaiškyje.
Visą gegužės mėnesį, skirtą Marijai, šventovė kviečia dalyvauti kuriant ypatingą karūną – ne iš aukso, bet iš gėlių. „Padėti gėlę reiškia paaukoti maldą, patikėti intenciją, padėkoti arba tiesiog būti“, – teigiama kvietime.
Kita Mergelės karūna
2007 m., minint Pasaulinę ligonių dieną, kuri sutampa su Lurdo Dievo Motinos švente, popiežius Benediktas XVI uždėjo auksinę karūną vienai Lurdo Dievo Motinos statulai.
Ši karūna, sukurta juvelyrikos namų Meller ir pagaminta 1876 m. iš nacionalinės rinkliavos lėšų, buvo skirta skulptoriaus E. Cabuchet sukurtai Mergelės Marijos statulai Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje, esančioje virš grotos.
Šiuo metu auksinė karūna saugoma šventovės archyvuose. Šventovės ištakos siekia 18 Mergelės Marijos apsireiškimų, įvykusių šioje vietoje nuo 1858 m. vasario 11 d. iki birželio 16 d., kurių metu ji prisistatė kaip Nekaltasis Prasidėjimas.
Bažnytinė valdžia atliko tyrimą ir 1862 m. oficialiai pripažino šiuos įvykius.
1864 m. grotoje buvo pastatyta Mergelės statula.
Praėjus trejiems metams po apsireiškimų, Katalikų Bažnyčia įsigijo šias žemes, pradėjo gerinti piligrimų prieigą ir pastatė pirmąją šventovės bažnyčią – šiandien vadinamą kripta, priklausančia šventovės kompleksui. 1864 m. grotoje buvo pastatyta Mergelės statula.
Šiuo metu Lurdo Dievo Motinos šventovė užima 52 hektarų teritoriją, joje yra 22 maldos vietos, įskaitant dar dvi bazilikas, be Nekaltojo Prasidėjimo bazilikos (viena jų – požeminė), ir daugybė koplyčių.
Į pietus nuo grotos, Espelugues kalvoje, įrengtas monumentalus Kryžiaus kelias, atidarytas 1912 m., kuris šiandien yra smarkiai apnykęs. Į vakarus nuo šventovės yra vietos, kuriuose piligrimai maudosi šaltinio vandenyje.
Iš daugiau nei 7 tūkst. ištirtų išgijimo atvejų tik 72 buvo oficialiai pripažinti stebuklais, įvykusiais per Mergelės Marijos užtarimą, dauguma jų teko moterims.
