Europos Komisija (EK) ketvirtadienį patvirtino, kad valstybės narės gali naudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas saugiems abortams apmokėti, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų, kad palengvintų jų prieinamumą visoje Bendrijoje.
Atsakydama į kampaniją „Mano balsas, mano pasirinkimas“ (My Voice, My Choice), EK viceprezidentė Roxana Minzatu (Roksana Mynzatu) sakė, kad šalys gali „savanoriškai“ pasinaudoti esamais ES socialiniais fondais, kad „paremtų galimybę nutraukti nėštumą pažeidžiamose situacijose esančioms mergaitėms ir moterims“.
„Mes norime, kad kiekviena moteris galėtų gyventi užtikrintai ir laisvai. Tai yra tai, kam valstybės narės gali įsipareigoti, su ES parama“, – sakė ji.
Nors daugumoje 27 valstybių bloko šalių teisė nutraukti nėštumą yra liberalizuota, kai kuriose šalyse – ypač Maltoje ir Lenkijoje – ji išlieka griežtai ribojama.
Abortų aktyvistai teigia, kad dėl to daugiau nei 20 mln. moterų ES neturi prieigos prie saugaus aborto.
Praėjusiais metais sukurta peticija ragino Briuselį padėti moterims iš ES šalių, kuriose abortai nėra lengvai prieinami, atlikti procedūrą kitoje Bendrijos valstybėje.
Išnagrinėjęs jų reikalavimus, Briuselis pareiškė, kad nereikia naujų teisės aktų ar finansavimo, tačiau šalys gali pasinaudoti jau skirtomis lėšomis, kad palengvintų keliones ir prieigą prie nėštumą nutraukti siekiančioms moterims iš kitų valstybių narių.
Aktyvistai šį sprendimą įvertino teigiamai, laikydami jį pergale ir dideliu žingsniu į priekį, nors nusivylė, kad nebuvo skirta naujų lėšų prieigos gerinimui visame bloke.
„Šiandien istoriška yra tai, kad pirmą kartą Europos Komisija labai aiškiai pareiškia, jog Europos Sąjungos lėšos gali būti naudojamos saugaus abortų prieinamumo garantavimui“, – Briuselio spaudos konferencijoje sakė Nika Kovač, viena iš peticijos organizatorių.
„Revoliucinis“
Užuot reikalavusios nacionalinių įstatymų pakeitimų, peticijos autoriai paprašė Briuselio priimti teisės aktus, kad būtų sukurtas finansinis mechanizmas, padedantis liberalioms valstybėms narėms teikti abortus moterims iš kitų ES šalių.
Šios iniciatyvos metu surinkta daugiau nei 1 mln. parašų, kas privertė EK pateikti atsakymą, kuriame buvo išdėstyti numatomi veiksmai.
Kairiųjų pažiūrų ES įstatymų leidėja Manon Aubry (Manon Obri), nors pasveikino ketvirtadienio naujienas, pažadėjo spausti EK imtis daugiau veiksmų šiuo klausimu.
„Mes kovosime, – sakė ji, – kol Europoje nė viena moteris nemirs dėl to, kad negali pasidaryti aborto.“
Maltoje abortai leidžiami tik tais atvejais, kai moters gyvybei gresia pavojus arba vaisius neturi galimybių išgyventi. Tuo tarpu Lenkijoje nėštumo nutraukimas galimas tik išprievartavimo, incesto arba motinos gyvybei gresiančio pavojaus atvejais.
Katrine Thomasen (Katrin Tomasen) iš Reprodukcinių teisių centro teisinės gynybos grupės teigė, kad svarbu, jog Briuselis išdėstė, kaip valstybės narės gali pasinaudoti ES finansavimu, siekiant pagerinti abortų prieinamumą. Tačiau, pasak jos, reikia imtis tolesnių veiksmų, kad tai taptų realybe.
„Mums reikia, kad Komisija pateiktų gaires valstybėms narėms, kaip kurti šias programas, teikti informaciją pacientams“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
ES lygybės komisarė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib) pristatė EK žingsnį kaip „revoliucinį“.
„Tai pakeis moterų gyvenimus, – sakė ji. – Moteris, kuri neturi lėšų keliauti, nusipirkti traukinio ar lėktuvo bilieto, ar sumokėti už saugią sveikatos priežiūrą, kad atliktų tinkamą abortą, galės vykti bet kur Europos Sąjungoje.“
