Vokietijos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad vidaus žvalgybos agentūra bent jau kol kas negali vadinti dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) „patvirtinta ekstremistine“ grupe.
AfD užginčijo šį apibrėžimą, kuris suteiktų žvalgybos agentūrai platesnius stebėjimo įgaliojimus.
Tačiau Kelno administracinio teismo sprendimas sustabdo šį apibrėžimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas teisminiame ginče tarp AfD ir žvalgybos agentūros.
Viena iš AfD lyderių Alice Weidel (Alis Veidel) tai sveikino kaip „demokratijos pergalę“.
„Svarbi pergalė ne tik AfD, bet ir demokratijai bei teisinei valstybei“, – socialiniame tinkle „X“ parašė ji, pridurdama, kad šis sprendimas „kiša pagalius į ratus fanatikams“, siekiantiems uždrausti AfD.
Gegužės mėnesį BfV pripažino AfD dešiniųjų ekstremistine grupe ir apkaltino ją siekiu pakenkti šalies demokratijai.
AfD šį sprendimą pavadino rimtu smūgiu demokratijai ir pažadėjo imtis teisinių veiksmų.
AfD sulaukė populiarumo pasinaudodama visuomenės nuotaikomis, susijusiomis su didėjančiu susirūpinimu dėl migracijos tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika įklimpusi į recesiją.
AfD pernai vykusiuose rinkimuose užėmė antrąją vietą, surinkusi daugiau nei 20 proc. balsų. Tai geriausias rezultatas partijos istorijoje.
