Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, konservatorių frakcijos nariai įregistravo siūlymą šią ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų.
Parlamentarai Mindaugas Lingė, Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė registravo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma ir visiškai uždrausti grynųjų pinigų operacijas tarp įmonių bei panaikinti teisines spragas, leidžiančias skaidyti mokėjimus.
„Siūlomi pokyčiai apima ribos mažinimą nuo 5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, o kai sandorio suma viršija 3 tūkst. eurų, atsiskaitymas grynaisiais pinigais negalimas visai sandorio sumai – nebegalima mokėti dalies grynaisiais, o likusios dalies – pavedimu“, – pranešime teigė M. Lingė.
Pabrėžiama, kad grynųjų pinigų naudojimas turi tiesioginę įtaką šešėlinės ekonomikos augimui.
„Valstybės, aktyviai kovojančios su šešėline ekonomika, taiko gerokai griežtesnius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje leistina riba siekia 1 tūkst. eurų, nors PVM atotrūkis šiose šalyse yra mažesnis nei Lietuvoje, o Belgijoje ir Portugalijoje taikoma 3 tūkst. eurų riba”, – teigiama įstatymo projekte
Projektu taip pat siūloma atsisakyti išimties, leidusios atsiskaityti grynaisiais viršijant ribą, motyvuojant tuo, kad mokėjimo vietoje nėra teikiamos mokėjimo paslaugos.
šią savaitę grupė piliečių pradėjo rinkti parašus referendumui dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Pasak iniciatorių, pavedimus galima atlikti išmaniaisiais įrenginiais beveik bet kurioje Lietuvos vietoje, todėl ši išimtis tapo nepagrįsta ir gali būti naudojama piktnaudžiavimui.
Kaip rašė BNS, pernai „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15 tūkst. eurų. Rugpjūtį Finansų ministerija tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.
Tačiau vėliau ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą iki 10 tūkst. eurų, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą. K. Vaitiekūnas pripažino, kad šis siūlymas yra svarbus „Nemuno aušrai“.
Ministras yra sakęs, kad didinant ribą tam tikrų rizikų yra, tačiau tai nebūtų lemiamas veiksnys kovoje su šešėliu.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad dabartinė tvarka riboja žmonių galimybes naudotis savo pinigais bei yra naudinga bankams. Be to, grynieji būtini ekstremalios situacijos atveju, jei sutriktų bankų veikla.
Žiniasklaida skelbė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nemato objektyvaus poreikio didinti ribą, priešingai – didesni grynųjų pinigų srautai gali didinti šešėlinę ekonomiką, sukčiavimą, mažinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą. Ribos didinimui nepritaria ir Lietuvos verslo konfederacija – jos manymu, ji turėtų mažėti.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Tuo tarpu šią savaitę grupė piliečių pradėjo rinkti parašus referendumui dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriais paskirti Egidijus Čibirauskas ir Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila. Referendumo iniciatyva siekiama pakeisti Konstitucijos 23 straipsnį, jį papildant nuostata, kad nuosavybės teises ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai.
Tam, kad referendumas būtų paskelbtas, per šešis mėnesius nuo parašų išdavimo dienos referendumo iniciatyvinė grupė turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. Konstitucijos straipsnio keitimą palaikančių ir rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.
