Šėtoje tarnaujančio kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko inicijuota kova su Vyriausybe dėl bažnyčioms taikomo elektros galios mokesčio tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų įvykių Kėdainiuose. Šis principinis konfliktas, keliantis klausimą apie bažnyčios vietą ir vaidmenį XXI amžiaus valstybėje, buvo įvertintas ir vietos žiniasklaidos – „Rinkos aikštė“ jį paskelbė reikšmingu metų įvykiu rajone.
Šėtoje tarnaujantis Robertas Gedvydas Skrinskas pradėjo principinę kovą, kuri, pasak stebėtojų, gerokai peržengia vienos parapijos ribas. Jau kelis mėnesius kunigas nuosekliai raštais kreipiasi į valstybės institucijas, ginčydamas sprendimą bažnyčioms taikyti elektros galios mokestį, prilyginant jas pelnus generuojančioms įmonėms.
Klebono teigimu, naujoji tvarka ypač skaudžiai paliečia bažnyčias, kurios nėra komerciniai subjektai, o atlieka visuomenei svarbias dvasines, kultūrines ir socialines funkcijas. „Bažnyčia nėra gamykla ar verslo įmonė. Ji tarnauja bendruomenei, o ne pelnui“, – savo raštuose pabrėžia kunigas.
Būtent elektros galios mokestis, kurį nuo šiol turi mokėti ir bažnyčios, tapo šios kovos pradžia. Pasak R. G. Skrinsko, paradoksalu, kad milijoninius pelnus generuojančiai elektros skirstymo bendrovei bažnyčios prilyginamos kaip lygiavertės rinkos dalyvės, nors jų veikla grindžiama ne ekonomine nauda, o visuomenės gerove.
Kunigas kelia platesnį klausimą: kas yra bažnyčia XXI amžiaus valstybėje – komercinė įmonė ar visuomenės labui tarnaujanti institucija? Anot jo, šis sprendimas paliečia ne tik vieną parapiją ar net vieną rajoną, bet ir visą Lietuvos Bažnyčią.
Vis dėlto valdžia į religinių argumentų lauką nesivelia. R. G. Skrinsko prašymas sumažinti mokestinę naštą bažnyčioms jau sulaukė neigiamo Vyriausybės atsako. Nepaisant to, kunigas neketina trauktis ir tvirtina, kad šis klausimas turi būti svarstomas iš esmės, atsižvelgiant į bažnyčių vaidmenį visuomenėje.
