Valensijos (Ispanija) arkivyskupas Enrique Benaventas (Enrikė Benaventas) universiteto simpoziume pareiškė, kad „šiandien daug kalbama apie sinodiškumą, tačiau dažnai nežinau, ar visi suprantame, apie ką kalbama, ar kalbame apie tą patį“.
Atidarydamas XXI Tarptautinį istorinės teologijos simpoziumą „Ubi floret Spiritus: bendrystė ir sinodiškumas Bažnyčios gyvenime ir misijoje“, prelatas pabrėžė „tam tikro sąvokų tikslumo“ poreikį aptariant šią temą. „Ubi floret Spiritus“ („Kur sklinda Dvasia“) yra liturginio susirinkimo apibrėžimas, randamas III amžiaus dokumente, priskiriamame šv. Ipolitui, pavadintame „Apaštališkoji tradicija“.
„Tai nėra vien teorinis klausimas, bet taip pat reiškia tam tikrą gyvenimo Bažnyčioje būdą, kuriuo siekiama atsakyti į dabartinius evangelizacijos iššūkius ir įvertinti visų pakrikštytųjų indėlį į Bažnyčios misiją, kiekvienam pagal savo pašaukimą“, – pridūrė arkivyskupas.
E. Benaventas pripažino, kad „daugelis nėra entuziastingi dėl to, ką reiškia sinodiškumo idėja, taikoma Bažnyčios gyvenimui“, ir priminė, kad „Bažnyčioje visada vyko sinodai“, kurie įgydavo skirtingas formas.
Kita vertus, arkivyskupas teigė, kad „sinodiškumas yra ekleziologinė sąvoka, nereiškianti lūžio su Bažnyčios Tradicija“, nes „ši samprata yra įsišaknijusi Bažnyčios Tradicijoje ir yra su ja neatsiejamai susijusi“.
Simpoziumo įžanginį pranešimą skaitė Solsonos vyskupas Francisco Conesa (Fransiskas Konesa), kuris savo pranešime analizavo popiežiaus Pranciškaus sušaukto Sinodo galutinio dokumento ekleziologinę perspektyvą.
Pasak F. Conesos, „Sinodo metu pradėtas Bažnyčios atsinaujinimo procesas, apimantis tiek jos dvasinį gyvenimą, tiek esamas struktūras, skirtas Bažnyčios misijai“.
„Be dvasinio atsinaujinimo bet kokie bandymai reformuoti struktūras lieka tušti ir tampa vien biurokratiniu procesu“, – pabrėžė jis. „Sinodas pirmiausia yra dvasinis įvykis. Jokia reforma negali apsiriboti struktūromis – ji turi būti įsišaknijusi vidinėje transformacijoje“, – pridūrė jis.
Vyskupas taip pat pažymėjo, kad Bažnyčia „ruošiasi klausytis Dvasios balso, kad atpažintų, kokiais keliais turi eiti, jog būtų ištikimesnė savo Viešpačiui“. Tačiau, pasak jo, vidinis atsinaujinimas turi būti įgyvendinamas konkrečiose praktikose, kurios padėtų šį atsinaujinimą paversti tikrove.
