Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai pirmadienį rengia neeilinį bendrą posėdį dėl Minske priverstinai nutupdyto keleivinio lėktuvo.
Posėdis bus uždaras, į jį kviečiami Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, civilinės aviacijos ekspertai, BNS sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Dėl Baltarusijos režimo specialiosios operacijos, siekiant sulaikyti vieną iš Baltarusijos opozicijos atstovų, kurios metu, panaudojant karines oro pajėgas, neteisėtai Minske buvo priverstas nusileisti civilinės aviacijos lėktuvas, skridęs maršrutu Atėnai-Vilnius, šaukiame neeilinį posėdį. Lėktuve buvo beveik šimtas Lietuvos piliečių, tiesiog skridusių namo ir kuriems buvo sukelta rimta grėsmė“, – sakė jis.
Sekmadienį prie Lietuvos sienos priverstinai apgręžtas ir Baltarusijos sostinėje nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.
Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, tam panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.
Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta, kad būtų sulaikytas šiuo lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius.
Sekmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas laikinasis Baltarusijos reikalų patikėtinis ir pareikalauta nedelsiant paleisti visus keleivius. To paties iš Aliaksandro Lukašenkos režimo pareikalavo ir Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių vadovai.
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.
Generalinė prokuratūra sekmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dėl tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų, priverstinio dingimo ir orlaivio užgrobimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jei Minsko oro uoste sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas R. Pratasevičius nebus paleistas, Europos Sąjungos (ES) lygiu bus kalbama apie „labai rimtas sankcijas“.
„Reikalauju, kad Baltarusijos režimas nedelsiant paleistų sulaikytą asmenį ir leistų jam tęsti kelionę į Vilnių. Kreipiuosi į NATO ir ES sąjungininkus kviesdamas nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai. Tarptautinė bendruomenė turi skubiai imtis veiksmų, kad panašūs incidentai nebegalėtų pasikartoti. Apie tai kalbesiu jau rytoj Briuselyje prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje”, – buvo rašoma Prezidentūros puslapyje.
Vyriausybė, Minskui sekmadienį prievarta nutupdžius į Vilnių skridusį lėktuvą, vadino tai „valstybinio terorizmo veiksmu“ ir pranešė sieksianti Baltarusijos erdvės uždarymo tarptautiniams skrydžiams.
G. Nausėda Briuselyje dalyvaus EVT, vadovai svarstys naujas sankcijas Baltarusijai
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame žada kelti klausimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Mišelis (Šarlis Mišelis) išvakarėse pranešė, kad sankcijų klausimas bus įtrauktas į EVT darbotvarkę po to, kai sekmadienį priverstinai Minske buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis „Ryanair“ lėktuvas.
„ES lyderiai šį beprecedentį incidentą rytoj aptars per Europos [Vadovų] Tarybą. Šis incidentas neliks be pasekmių“, – sekmadienį sakė jis.
Apie „labai rimtas sankcijas“ Aliaksandro Lukašenkos režimui sekmadienį kalbėjo ir Lietuvos bei kitų ES šalių vadovai.
Minėtu „Ryanair“ lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas.
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių. Praleidę Minsko oro uoste maždaug septynias valandas, jie, išskyrus R. Pratasevičių, jo draugę ir dar keturis asmenis, parskrido į Vilnių.
Civiliniam orlaiviui nutupdyti Baltarusija pasitelkė naikintuvą ir karinį sraigtasparnį.
Lietuvos vadovas ir užsienio reikalų ministras tai pavadino valstybinio terorizmo aktu, Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio užgrobimo.
G. Nausėda sekmadienį sakė kelsiąs klausimą, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia civilinei aviacijai erdve, o Baltarusijos aviakompanijos „Belavia“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO valstybių oro uostuose.
Pirmadienį neeilinis EVT sušauktas aptarti kovą su klimato kaita ir bendrijos santykiams su Rusija.
Praėjusią savaitę per parengiamąjį susitikimą Lietuvos vadovas teigė, kad Lietuva pritaria ES siekiui iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 55 proc., o iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Anot G. Nausėdos, siekiant šių ambicingų tikslų, būtinas sąžiningas pastangų ES viduje pasiskirstymas ir tinkamo finansavimo užtikrinimas.
Dėl ES santykių su Rusija Lietuva siekia naujų sektorinių ir individualių sankcijų įvedimo. Tačiau planuota išsami diskusija apie santykius su Rusija vėl gali būti atidėta kitam ES vadovų susitikimui.
Lyderiai taip pat planuoja aptarti pandemijos valdymą, poziciją dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, santykius su Jungtine Karalyste.
EVT vyks pirmadienį ir antradienį Briuselyje.
