Trečdalis lietuvių sąmoningai vartoja nelegalų turinį, o kaip pagrindinę to priežastį nurodo norą sutaupyti, rodo Patentų biuro užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
Remiantis apklausos duomenimis, 31 proc. respondentų nurodė sąmoningai žiūrėję filmus, klausęsi muzikos ar siuntęsi elektronines knygas nelegaliose interneto svetainėse.
Beveik pusė apie nelegalaus turinio vartojimą prisipažinusių apklaustųjų (49 proc.) teigė, kad taip elgėsi norėdami sutaupyti. Tuo metu 16 proc. respondentų nurodė neturintys galimybių turinio įsigyti legaliai, dar 11 proc. žmonių suviliojo laisva prieiga.
„Intelektinės nuosavybės vagystė yra toks pats neigiamą efektą sukeliantis veiksmas kaip ir materialaus daikto vagystė (…). Džiugina, kad tokių žmonių yra mažuma, tačiau norėtųsi, jog svarstyklės dar labiau nusvertų legalaus turinio naudai, tad būtina kuo daugiau kalbėti apie intelektinę nuosavybę ir ugdyti pagarbą jos kūrėjams“, – sako apklausą inicijavusio Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.
Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė mano, kad nors kaip pagrindinę priežastį, kodėl vartoja nelegalų turinį, žmonės nurodo finansų trūkumą, problema labiau slypi požiūryje. Anot jos, materialiems, apčiuopiamiems dalykams žmonėms pinigų negaila, bet už intelektinį turinį mokėti nesinori.
„Kalbant apie legalių platformų paslaugų kainas, galėtume palyginti kavos puodelio kavinėje ir muzikos srautinių transliacijų ar filmų platformų mėnesio abonementų kainą. Pavyzdžiui, „Spotify“ kainuoja 9,99 euro per mėnesį, „Netflix“ – nuo 7,99 euro. Už tiek nusipirksite du ar tris kavos puodelius“, – sakė L. Baškevičienė.
„Kuriuo atveju pinigai išleidžiami naudingiau, manau, atsakymas aiškus, nors daliai kava vis dar vertesnė išlaidų nei prieiga prie legalaus turinio“, – pridūrė ji.
Neskiria legalių ir nelegalių platformų
Apklausos duomenimis, 48 proc. apklaustųjų nurodė negalintys atskirti, ar jų ieškomas turinys yra pateiktas legalioje, ar nelegalioje interneto svetainėje.
Anot L. Baškevičienės, legalią svetainę atskirti nuo nelegalios gali padėti keli požymiai. Pirmiausia, nelegalios svetainės kviečia pirkti taškus ar premijas, kai legalios prašo susimokėti abonementinį mėnesinį mokestį ar už vieno konkretaus filmo peržiūrą.
„Nelegaliose svetainėse dažniausiai nėra kontaktų skilties, jų dizainas dažniausiai yra nemodernus, svetainėse, kur nereikia pirkti taškų, gausu reklamjuosčių su nuorodomis į įtartinas svetaines, kurias paspaudus rizikuojama užkrėsti įrenginį virusu“, – sakė LATGA vadovė.
Intelektinės nuosavybės apsaugos centras taip pat yra sukūręs įrankį http://ziureklegaliai.lt/, kuris atskiria legalią svetainę nuo nelegalios įvedus svetainės adresą.
Valstybinio patentų biuro vadovė sako, kad jaunų žmonių švietimo klausimais judama į priekį – lapkričio pradžioje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nacionaline švietimo agentūra, kuria numatoma rengti metodinę medžiagą apie intelektinę nuosavybę atnaujintoms bendrosioms ugdymo programoms.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko spalio 18–28 dienomis. Jos metu visoje šalyje apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
