Popiežius Pranciškus šeštadienį, lapkričio 19 d., atvyko į Astį, šiaurės Italijos miestą, dviejų dienų vizitui.
Šeštadienį popiežius privačiai lanko savo artimuosius, kurių viena – popiežiaus pusseserė – švenčia 90-ąjį gimtadienį. Sekmadienio programoje – popiežiaus aukojamos Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės Mišios Asčio Mergelės Marijos Dangun ėmimo katedroje, su vyskupijos jaunimu švenčiama Pasaulinė jaunimo diena, po Mišių – vidudienio malda.
Devyniasdešimtmetė popiežiaus giminaitė sukaktuvininkė Carla Rabezzana (Kalra Rabedzana), portalo Vatican News korespondentų paklausta, kaip priims savo antros eilės pusbrolį popiežių, sakė, kad pirmiausia jį apkabins, o tada pavaišins tradiciniu Pjemonto regiono, iš kurio kilęs popiežiaus tėvas ir seneliai, tortu bunet.
Garbingo amžiaus moteris pasakojo, kad kas kartą, kai jos pusbrolis – jėzuitas kunigas ir vyskupas – atvykdavo į Turiną, kur ji tuomet gyveno, apsistodavo būtent pas ją, ji turėjo jam skirtą kambarį. Į popiežių pusseserė, kaip ir visi Pjemonte gyvenantys jo artimieji, kreipiasi ne ispaniška, o itališka jo vardo forma – Giorgio. Šeštadienio pietūs su popiežiumi irgi buvo tradiciniai, pjemontietiški, o gimtadienio tortą numatyta patiekti sekmadienį, per pietus su vietos vyskupu.
Moteris pažymėjo, kad ji turi daug rūpesčių, jog gražiai pasirengtų šeštadienio susitikimui, pasakojo, kad pietuose su Giorgio dalyvaus penki kiti pusbroliai ir pusseserės su šeimomis.
„Apkabinsiu jį, pasišnekėsime, dažnai kalbamės telefonu, pratęsime pokalbį“, – sakė moteris, atskleidusi dar vieną paslaptį apie būsimą susitikimą. Ji pietums paruoš mėgstamiausią popiežiaus patiekalą: daržoves su karštu žuvies, česnako ir aliejaus padažu La bagna cauda.
„Šeštadienio pietums kartu su kitais pusbroliais ir pusseserėmis paruošime kepsnį ir daug daržovių – jis jų valgo labai daug, ypač dabar, – ir bunet, Pjemonto virtuvei būdingą pudingą su kakava”, – sakė Rabezzana.
„Tačiau gimtadienio tortą valgysime sekmadienį per pietus su vyskupu po Mišių”, – pridūrė ji.
Apie šį patiekalą kelionės išvakarėse pokalbyje su „La Stampa“ korespondentu užsiminė ir popiežius Pranciškus. Paklaustas apie mėgstamiausius Pjemonto patiekalus, jis paminėjo būtent La bagna cauda, pažymėdamas, kad kiekvienoje regiono vietovėje jis gaminamas kitaip. Astyje jis gaminamas be grietinės, o tik su sviestu, – pažymėjo Pranciškus. Be to, jis išreiškė viltį, kad „giminaičiai nepadaugins La bagna cauda kiekio: nebesu vaikinas“, šypsodamasis sakė popiežius.
Šia proga jis paprašė leisti jam išsakyti raginimą. Kokį?
„Niekada nepamirškime, kad milijonai žmonių ir vaikų miršta iš bado. Negalime likti abejingi. Tai turi būti kiekvieno žmogaus prioritetas: tie, kuriems pasisekė turėti apsčiai maisto savo kasdieniam gyvenimui, neturi jo švaistyti – tai taip pat galioja ir vandeniui – ir to mokyti ir vaikus. O tarptautinė bendruomenė pašaukta stengtis, kad pasaulyje iš tiesų būtų panaikintas badas. Badas yra skandalas, gėda ir nusikaltimas“, – pažymėjo popiežius Pranciškus.
Popiežiui didelę įtaką darė jo močiutė iš tėvo pusės Rosa Margherita Vassallo (Roza Margarita Vasalo), kuri buvo labai religinga. Jis minėjo ją daugelyje homilijų ir citavo Nino Costa itališką eilėraštį „Rassa nostrana”, kurio, pasak jo, Rosa jį išmokė vietine Pjemonto tarme.
Savo dvasiniame testamente Rosa rašė: „Tegul mano anūkai, kuriems atidaviau visą savo širdį, gyvena ilgai ir laimingai. Jei vieną dieną skausmas, liga ar brangaus žmogaus netektis pripildys juos kančios, tegu jie visada prisimena, kad atodūsis priešais Tabernakulį, kur saugomas didžiausias ir svarbiausias kankinys, ir žvilgsnis į Mariją kryžiaus papėdėje gali palikti balzamo lašelį ant giliausių ir skaudžiausių žaizdų.”
