Švč. M. Marijos ėmimo į dangų iškilmės Evangelijoje girdime Marijos šlovinimo giesmę: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę” (Lk 1, 47–48). Šie žodžiai – tai tarsi Marijos fotografija, sakė popiežius sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties angelo“ maldą.
„Marijos paslaptis yra nuolankumas. Būtent nuolankumas patraukė į ją Dievo žvilgsnį. Žmogaus akis ieško didybės. Ją patraukia tai, kas puošnu. O Dievas žiūri ne į išorę, bet į širdį, jį žavi nuolankumas. Šiandien, žvelgdami į dangun paimtą Mariją, galime sakyti, kad nuolankumas yra kelias į dangų.“ Popiežius paaiškino, kad žodis „nuolankumas“ (lot. humilitas) yra kilęs iš lotyniško žodžio „humus“, kuris reiškia žemę.
Marijos paslaptis yra nuolankumas.
„Paradoksalu“, – sakė Pranciškus, –„kad pasiektum viršūnę, dangų, turi būti žemas, pasilikti ant žemės. Jėzus mus moko, kad kas nusižemina, tas bus išaukštintas (plg. Lk 14, 11). Dievas žmogų išaukština ne dėl mūsų savybių, turtų ar sugebėjimų, bet dėl nuolankumo. Dievas iškelia tuos, kurie nusižemina, kurie tarnauja. Iš tiesų Marija sau priskiria tik tarnaitės titulą: ji yra Viešpaties tarnaitė“ (Lk 1, 38). Ji nieko daugiau apie save nesako, nieko daugiau sau nesiekia.“
Popiežius pasiūlė keletą klausimų, kuriuos turėtume sau užduoti: ar aš esu nuolankus? O gal siekiu, kad kiti mane pripažintų ir girtų? Ar noriu kitiems patarnauti? Ar moku klausytis, kaip Marija? O gal noriu tik kalbėti ir susilaukti dėmesio? Moku tylėti kaip Marija ar nuolatos šneku? Ar moku atsitraukti, sušvelninti ginčus ir nesutarimus, o gal visada siekiu pasirodyti geriausias?
„Marija savo mažumu pirmoji pasiekė dangų“, – tęsė popiežius. „Jos sėkmės paslaptis slypi būtent tame, kad ji save suvokia kaip mažą, kaip tą, kuriai reikia pagalbos. Tik tie, kurie mano nieko neturį, pas Dievą gali gauti viską. Marija yra „malonės pilnoji“ būtent dėl savo nuolankumo. Nuolankumas taip pat yra mūsų tikėjimo pradžia. Labai svarbu turėti vargdienio dvasią, t. y. suvokti, kad mums reikia Dievo. Tas, kuris yra pilnas savęs, nepalieka vietos Dievui, o tas, kuris išlieka nuolankus, leidžia Viešpačiui daryti didžius dalykus.“
Popiežius paminėjo, kad prieš aštuonis šimtmečius gyvenęs poetas Dantė Mergelę Mariją yra pavadinęs „nuolankiausia ir labiausiai išaukštinta iš visų kūrinių“. Gera pagalvojus, kad pirmiau už kitus dangaus šlovę pasiekė kukli moteris, daugiausia laiko praleidusi namų kasdienybėje. Ji, malonės pilnoji, leido dienas paprastai, bet kokių nors įspūdingų dalykų. Tačiau visą laiką į ją buvo nukreiptas Dievo žvilgsnis. Jis žavėjosi Marijos nuolankumu, atvirumu, nuodėmės nepaliestu širdies grožiu.
Marijos ėmimo į dangų slėpinys – tai didžiulė vilties žinia mums visiems. „Marija šiandien tau primena, kad Dievas ir tave kviečia į savo šlovę. Tai nėra tik gražūs žodžiai. Tai nėra išgalvota laiminga pabaiga, pamaldi iliuzija ar netikra paguoda. Ne, tai gryna tiesa, gyva ir tikra, kaip Dievo Motina, paimta į dangų. Šiandien švęskime jos šventę su vaikų meile ir viltimi, kad vieną dieną būsime su ja danguje!“
Baigdamas popiežius prašė melsti Mariją, kad ji mus lydėtų mūsų žemės kelionėje į dangų. Ji mums visada teprimena, kad kelionės paslaptis yra nuolankumas, kad mažumas ir tarnavimas padeda pasiekti tikslą.
