Kinijoje 266 dienas kalintas protestantų pastorius Ezra Jinas Mingri (Ezra Džinas Mingri) savo išlaisvinimą vadina stebuklingu išgelbėjimu. Vieno didžiausių šalyje oficialiai neregistruotų krikščionių bendruomenių tinklų įkūrėjas prisimena, kaip perpildytoje kameroje, neturėdamas Biblijos ir negalėdamas melstis balsu, stiprybės sėmėsi iš atmintyje išlikusių Šventojo Rašto žodžių. „Jeigu ne mūsų tikėjimas, nebūtume ištvėrę tokių kančių“, – liudijo jis.
Atsidūręs ankštoje ir nešvarioje Beihajaus antrojo sulaikymo centro kameroje, Pietų Kinijos Guangsi Džuangų autonominiame regione, pastorius prisiminė pranašo Jonos istoriją. „Nuo tavo Artumo esu išguitas! Kaip vėl regėsiu tavo šventąją buveinę?“ (Jon 2, 5), – šiuos pranašo Jonos maldos žodžius pastorius prisiminė pirmąją kalinimo dieną, 2025 metų spalį. Tuomet E. Jinas dar nežinojo, kad nelaisvėje praleis beveik devynis mėnesius.
Interviu leidiniui „The Christian Post“, duotame Vašingtono Biblijos muziejuje, Pekino Siono bažnyčios („Zion Church“) įkūrėjas prisiminė kalinimo aplinkybes, apmąstė kančios prasmę ir atkreipė dėmesį į persekiojamų Kinijos krikščionių padėtį. Pokalbį vertė jo dukra Grace Jin Drexel (Greis Džin Dreksel). „Tik tada, kai esi persekiojamas dėl teisumo arba kenti dėl Kristaus vardo, patiri tikruosius Viešpaties pažadėtus palaiminimus“, – kalbėjo pastorius.
Masiniai krikščionių sulaikymai
2025 metų spalio 10 dieną policija apsupo E. Jino namus Beihajaus uostamiestyje, į kurį jis buvo persikėlęs iš Pekino po daugelį metų trukusio Kinijos komunistų partijos spaudimo. Dar 2018-aisiais valdžia uždarė jo vadovaujamą bažnyčią, bendruomenės vadovams atsisakius įrengti veidų atpažinimo kameras. Sulaikymo vakarą, pastoriui baigiant vakarieniauti su senyvo amžiaus uošve, pareigūnai įsiveržė į namus, konfiskavo elektroninius prietaisus ir jį išsivedė.
Netrukus paaiškėjo, kad E. Jinas buvo sulaikytas per plataus masto represijas prieš Siono bažnyčią, kurią įkūrė 2007 metais. Per beveik du dešimtmečius ji išaugo į tūkstančius narių vienijantį oficialiai neregistruotų krikščionių bendruomenių, vadinamųjų namų bažnyčių, tinklą. Daugiau kaip dešimtyje Kinijos miestų iš pradžių buvo sulaikyta beveik 30 pastorių ir tikinčiųjų. Stebėtojų vertinimu, tai buvo didžiausia koordinuota operacija prieš miesto namų bažnyčią per daugiau kaip 40 metų.
„Beveik kas antrą savaitę būdavo sulaikomi vis kiti mūsų bažnyčios nariai ir vadovai. Juos apklausdavo, tačiau vėliau paleisdavo. Tai buvo pirmas kartas, kai sulaikymai pasiekė tokį mastą, ir galbūt viena didžiausių represinių operacijų Kinijoje pastaraisiais metais“, – prisiminė E. Jinas.
„Beveik kas antrą savaitę būdavo sulaikomi vis kiti mūsų bažnyčios nariai ir vadovai. Juos apklausdavo, tačiau vėliau paleisdavo. Tai buvo pirmas kartas, kai sulaikymai pasiekė tokį mastą, ir galbūt viena didžiausių represinių operacijų Kinijoje pastaraisiais metais“, – prisiminė E. Jinas.
Pastoriui iš pradžių buvo pareikšti kaltinimai „neteisėtu informacinių tinklų naudojimu“, vėliau – ir „neteisėta komercine veikla“. Jis buvo uždarytas maždaug 93 kvadratinių metrų kameroje kartu su keliomis dešimtimis kitų sulaikytųjų. Dienomis kaliniai turėdavo sėdėti ant kietų suolų, dėl to kai kuriems atsirasdavo odos žaizdų, kitus vargino vidurių užkietėjimas. Atsistoti buvo galima tik gavus leidimą, o naktimis tekdavo miegoti ant grindų patiesto pakloto arba bendro plataus gulto.
E. Jinas baiminosi, kad jam gali būti skirta iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Nežinodamas, kas jo laukia, jis kartu su kitais tikinčiaisiais ieškojo atsakymo, kodėl tenka taip stipriai kentėti. „Jeigu ne mūsų tikėjimas, nebūtume galėję ištverti tokių kančių. Galiausiai ši patirtis padėjo mums giliau suprasti biblinį požiūrį į kančią“, – aiškino pastorius.
Biblijos žodžiai tapo dvasine atrama
Kalėjime E. Jiną ypač stiprino psalmės, apaštalo Pauliaus laiškai ir Pirmasis Petro laiškas. Tačiau Bibliją jis gavo tik praėjus dviem mėnesiams nuo sulaikymo, advokatams primygtinai to pareikalavus. Iki tol teko remtis atmintyje išlikusiomis Šventojo Rašto ištraukomis.
„Vos patekę į sulaikymo centrą buvome įspėti, kad negalime kitiems skelbti Evangelijos. Kiekviena paros valanda buvo griežtai suplanuota, todėl negalėjome melstis balsu ar dalyvauti pamaldose. Melsdavomės tik tyliai, širdyje, o neturėdami Biblijų apmąstydavome prisimintus Šventojo Rašto žodžius“, – prisiminė jis.
Sunkiomis sąlygomis pastorius meldė Viešpatį priminti jam tas Rašto vietas, kurias turėtų apmąstyti. „Laimei, Dievas savaitė po savaitės dovanojo savo Žodį“, – kalbėjo E. Jinas. Pirmoji jam prisiminusi ištrauka buvo iš Jonos knygos antrojo skyriaus, kuriame pranašas, patekęs į sunkią padėtį, išsako savo kančią ir viltį būti išgelbėtas.
Sunkiomis sąlygomis pastorius meldė Viešpatį priminti jam tas Rašto vietas, kurias turėtų apmąstyti. „Laimei, Dievas savaitė po savaitės dovanojo savo Žodį“, – kalbėjo E. Jinas.
Šiuos netikėtai atmintyje iškylančius žodžius pastorius vadina „Dievo širdin įlietais žodžiais“. Jo teigimu, tokia patirtis skiriasi nuo įprasto Biblijos skaitymo, kai tekstas sąmoningai analizuojamas ir apmąstomas. „Kartais prireikia kelių dienų juos apmąstyti, kol pradedi suprasti, kokia yra Dievo valia. Dažnai jie būna labai konkretūs ir skirti tam tikrai situacijai“, – aiškino jis.
Pro kameros langus be stiklų skverbiantis vėjui ir lietui, E. Jinas vis grįždavo prie Jonos istorijos. Iš pradžių jį neramino tai, kad pranašas pateko į sunkią padėtį dėl savo nepaklusnumo Dievui, mėgindamas nuo Jo pabėgti. Pastorius svarstė, ar ir jo paties gyvenime nėra dalykų, dėl kurių turėtų atgailauti.
„Kai pirmą kartą prisiminiau šią eilutę, pagalvojau: gal mano gyvenime yra kas nors, apie ką Tu nori, kad susimąstyčiau ir ką turėčiau išpažinti? Gal yra dalykų, dėl kurių turėčiau atgailauti?“ – prisiminė jis. Vėliau pastorius įžvelgė ir kitą Jonos maldos prasmę – pasiryžimą pasitikėti Dievu net tada, kai ateitis visiškai neaiški. „Kad ir kas nutiktų, Viešpatie, mano širdis jau apsisprendė: aš žvelgsiu į Tave.“
Kančia dėl Kristaus ir Dievo malonė
Apmąstydamas kalinimo patirtį, E. Jinas išskyrė esminį skirtumą tarp kančios dėl savo nuodėmių ir kančios dėl Kristaus vardo. Jo įsitikinimu, išbandymai gali padėti žmogui suartėti su Dievu, jeigu jis išlieka ištikimas ir leidžiasi vedamas į atgailą.
„Svarbiausia laikytis Dievo gailestingumo ir malonės. Kančia, kai žmogus nesilaiko Dievo malonės arba jos nesupranta, tampa neigiama patirtimi“, – teigė pastorius. Kalėdamas jis pripažindavo Dievui savo silpnumą ir maldaudavo neleisti jam nuo Jo atsiskirti, nes kančią be Dievo artumo laikė „prakeikta patirtimi“.
Anot E. Jino, kalėjime jis ne kartą patyrė ypatingą Viešpaties artumą, tačiau šios patirties nepriskyrė savo tikėjimo stiprumui ar asmeninėms pastangoms. Jis ją laikė Dievo pažado išsipildymu ir per kančią suteikta malone.
Anot E. Jino, kalėjime jis ne kartą patyrė ypatingą Viešpaties artumą, tačiau šios patirties nepriskyrė savo tikėjimo stiprumui ar asmeninėms pastangoms. Jis ją laikė Dievo pažado išsipildymu ir per kančią suteikta malone.
Pastorius taip pat kalbėjo apie kančią dėl kitų žmonių gerovės. Kaip pavyzdį jis pateikė apaštalą Paulių, daug kentėjusį dėl Kristaus Bažnyčios. „Pakeliui patiriama malonė tam tikra prasme apvalo Bažnyčią ir ją sustiprina“, – aiškino E. Jinas.
Savo istorijoje jis įžvelgė panašumų su pranašu Jona ir Senojo Testamento Juozapu. Abu patyrė pažeminimą bei sunkius išbandymus, tačiau vėliau, pastoriaus įsitikinimu, Dievas per juos suteikė palaiminimą kitiems. Taip jis suprato ir savo kančią – kaip patirtį, per kurią galėjo būti įgyvendintas didesnis Dievo sumanymas.
Netikėtas išlaisvinimas po 266 dienų
2026 metų liepos 3 dieną pareigūnai išvedė E. Jiną iš kameros ir įsodino į automobilį. Manydamas, kad yra vežamas į teismą, pastorius netrukus suprato, jog vyksta į oro uostą. Iš ten jis buvo išskraidintas į Los Andželą, kur pagaliau galėjo susitikti su šeima.
Tai įvyko nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per pokalbį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) iškėlė pastoriaus padėties klausimą. Vis dėlto E. Jinas pripažino nežinantis, ar jo paleidimas buvo susijęs su kokiu nors abiejų valstybių susitarimu.
Po kelerių metų išsiskyrimo vėl pamatęs artimuosius, pastorius susijaudino. Jis taip pat pirmą kartą susitiko su vos mėnesio sulaukusiu anūku, pavadintu jo vardu – Ezra. Savo išlaisvinimą jis palygino su pranašo Jonos išgelbėjimu iš žuvies pilvo.
Po kelerių metų išsiskyrimo vėl pamatęs artimuosius, pastorius susijaudino. Jis taip pat pirmą kartą susitiko su vos mėnesio sulaukusiu anūku, pavadintu jo vardu – Ezra.
„Tai buvo labai panašu į Jonos buvimą žuvies pilve – Šeole. Šeolas – tai savotiška mirties patirtis. Staiga atsidūriau Amerikoje, vėl susitikau su šeima ir buvau išlaisvintas“, – prisiminė jis.
E. Jino įsitikinimu, ši istorija suteikė vilties ne tik jam, bet ir kitiems Kinijoje sunkumus patiriantiems krikščionims. Matydami jo išgyvenimus ir netikėtą paleidimą, daugelis, anot pastoriaus, įgijo naujo ryžto nepasiduoti.
Nors pats atgavo laisvę, E. Jinas toliau siekia, kad būtų paleisti kiti Siono bažnyčios vadovai. 2026 metų rugsėjo duomenimis, aštuoni bendruomenės pastoriai ir bendradarbiai tebebuvo laikomi Beihajaus sulaikymo centre.
„Daugelis manęs klausė, ar buvo koks nors Kinijos ir JAV susitarimas, dėl kurio atgavau laisvę. Tiesą sakant, nežinau. Tai dvi galingos valstybės, o jų santykiai sudėtingi. Kad ir kaip būtų, esu krikščionių pastorius ir tikiuosi būti vilties švyturiu, panašiai kaip Jona, suteikęs vilties daugybei žmonių“, – kalbėjo jis.
Kalėjime apmąstydamas Jonos knygos antrąjį skyrių, pastorius prisiminė ir tolesnį pasakojimą apie Ninevės gyventojų atgailą – nuo didžiausio iki mažiausio. Dabar Vašingtono regione gyvenantis E. Jinas sutinka žmonių, tarp jų ir politinių lyderių, kurie prašo kartu pasimelsti ir pasakoja, kaip juos padrąsino jo liudijimas.
„Nesvarbu, ar kalbu žmonėms Jungtinėse Valstijose, ar savo gimtinėje, mano žinia išlieka ta pati: Dievas yra gyvas ir nori parodyti gailestingumą bei suteikti išganymą visiems, kurie atgailauja. Dievo išminties ir malonės galia gali mus sustiprinti“, – sakė pastorius.
