Spalio pabaigoje Lietuvos viešąsias erdves užliejantis Helovinas vis dažniau pristatomas kaip nekalta kostiumų ir šiurpų šventė. Tačiau į vietines tradicijas besiskverbiantis komercinis jo modelis leidžia kalbėti apie invazinį kultūrinį reiškinį, konkuruojantį su Visų Šventųjų ir Vėlinių susikaupimu. Už pramoginio fasado slypi ir prieštaringa istorija – nuo vandalizmo protrūkių iki šventei suteikiamos reikšmės kai kuriose okultinėse bei satanistinėse bendruomenėse. Dešimt faktų apie Heloviną padeda suprasti, kodėl jo plitimas kelia ne vien susižavėjimą, bet ir pagrįstų klausimų.
Helovino pavadinimas krikščioniškos kilmės
Angliškas Halloween kilo iš All Hallows’ Eve – Visų Šventųjų išvakarių. Helovinas švenčiamas spalio 31 d., Visų Šventųjų iškilmė – lapkričio 1 d., o Vėlinės – lapkričio 2 d. Istoriškai šiame laikotarpyje susipynė krikščioniški ir ikikrikščioniški papročiai. Dabartinis komercinis šventimas gerokai nutolęs nuo krikščioniško šventųjų pagerbimo ir maldos už mirusiuosius.
Kaip Helovinas įsitvirtino JAV
Nuo 1840-ųjų airių ir škotų imigracija paskatino Helovino papročių plitimą JAV. 1866 m. Filadelfijos laikraštis „Evening Telegraph“ jau aprašė Helovino išdaigas, o 1867 m. Baton Ružo spauda – šventinius žaidimus su riešutais ir obuoliais. XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje JAV žurnaluose pasirodė straipsnių apie vaikų vaikščiojimą po namus prašant vaišių (trick-or-treat).
Po Antrojo pasaulinio karo, ypač šeštajame dešimtmetyje, šis paprotys tapo masinis: jį skatino priemiesčių plėtra, saldainių prekyba ir populiarioji kultūra. Būtent po Antrojo pasaulinio karo pasibaigęs cukraus normavimas ir atskirai supakuotų saldainių plitimas sudarė palankias sąlygas masiniam trick-or-treat papročiui. Vienų tikslių Helovino šventimo pradžios JAV metų nėra nustatyta.
„Juodasis Helovinas“ – vandalizmo protrūkis JAV
JAV 1933 m. spalio 31-oji praminta „Juoduoju Helovinu“: įvairiose vietovėse jaunuoliai vartė automobilius, niokojo turtą ir pjovė telefono stulpus. Kai kurie miestai svarstė uždrausti šventę, todėl organizuoti vakarėliai, kostiumų paradai ir kitos prižiūrimos pramogos jaunimui plito ir kaip atsakas į vandalizmą.
Per Heloviną užfiksuota daugiau automobilių niokojimo atvejų
Draudimo bendrovės „State Farm“ duomenimis, 2024 m. per Heloviną JAV pranešimų apie vandalų apgadintus automobilius buvo beveik 27 proc. daugiau nei vidutiniškai kitomis spalio dienomis. Tai konkrečios bendrovės draudimo žalų duomenys, o ne visų nusikaltimų statistika, tačiau jie rodo agresijos tarp jaunimo protrūkį būtent šventės dieną.
Antivisuomeninis elgesys
Bedfordšyro policija Anglijoje 2024 m. pranešė per Helovino ir lapkričio 5-osios laužų šventės laikotarpį pastebinti daugiau antivisuomeninio elgesio, įskaitant turto niokojimą ir neteisėtą fejerverkų naudojimą. Policijos teigimu, dalis žmonių šiomis progomis naudojasi kaip dingstimi neatsakingam ir žalingam elgesiui. Šis vertinimas apima abiejų švenčių laikotarpį, ne vien spalio 31-ąją.
Viena pagrindinių švenčių satanizme
Antonas Szandoras LaVey „Šėtoniškosios biblijos“ skyriuje „Religinės šventės“ nurodo, kad po paties žmogaus gimtadienio dvi pagrindinės satanistinės šventės yra Valpurgijos naktis ir Helovinas. Taigi Helovino reikšmė LaVey satanizme nėra vien kritikų priskiriama interpretacija – ji įrašyta paties judėjimo įkūrėjo veikale. Tai patvirtina konkrečią sąsają su šiuo judėjimu, tačiau savaime neįrodo satanistinės visos šventės kilmės.
Helovinas – ir „Šėtono šventyklos“ kalendoriuje
Organizacija „Šėtono šventykla“ (The Satanic Temple) savo švenčių kalendoriuje spalio 31-ąją pristato kaip malonumų, tamsos ir jos estetikos šventę. Jame palankiai vertinami kostiumai, saldainiai ir susidūrimas su baimėmis. Pati organizacija skelbia netikinti šėtonu kaip antgamtine būtybe, todėl jos veikla negalima sutapatinti su visu satanizmu.
Okultinės praktikos
Samhainas – gėlų tradicijos šventė, žyminti vasaros pabaigą ir žiemos pradžią. Šiandien dalis šiuolaikinių pagonių, ypač Wicca sekėjų ir druidų bendruomenių, ją mini spalio 31-osios–lapkričio 1-osios laikotarpiu. Druidų organizacija OBOD Samhainą pristato kaip mirusiųjų ir protėvių pagerbimo šventę, o „Circle Sanctuary“ jį sieja ir su Wicca Naujaisiais metais, derliaus sezono pabaiga bei gyvenimo permainomis. Šioms bendruomenėms tai religinę reikšmę turinti data.
Kai kurie praktikuojantieji tiki, kad tuo metu riba tarp gyvųjų ir dvasių pasaulių tampa „plonesnė“, todėl esą lengviau užmegzti ryšį su mirusiaisiais. Tai jų religinis įsitikinimas, o ne patvirtintas faktas apie antgamtinę tikrovę. Šis tikėjimas atsispindi konkrečiose apeigose: „The Druid Network“ paskelbtame Samhaino rituale kviečiamos protėvių dvasios, o „Circle Sanctuary“ rekomenduoja įrengti protėviams skirtą altorių, palikti mirusiesiems vietą prie vaišių stalo ir burti apie ateinančius metus.
Katalikų Bažnyčios katekizmo 2116–2117 punktai atmeta būrimą, mirusiųjų dvasių šaukimą ir bandymus pasitelkti slaptąsias galias. Būtent šios praktikos suteikia konkretų religinį pagrindą kritikuoti tokį šventimą; patys kostiumai, moliūgai ar saldainių dalijimas šiuose punktuose nedraudžiami.
Milijardinė industrija
JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos 2026 m. apklausa prognozuoja 13,5 mlrd. JAV dolerių išlaidų Helovinui, iš jų 4,1 mlrd. – saldainiams, o 920 mln. – augintinių kostiumams. Beveik pusė apklaustųjų – 49 proc. – apsipirkimą planavo pradėti rugsėjį arba anksčiau. Šie vartotojų ketinimų duomenys parodo, kaip vienos dienos šventė virsta ilgu prekybos sezonu. Tai prognozės, o ne galutiniai pardavimo rezultatai.
Užnuodyti saldainiai
1974 m. Teksase Ronaldas Clarkas O’Bryanas užnuodytais saldainiais nužudė savo aštuonmetį sūnų, siekdamas draudimo išmokos. Tačiau šio nusikaltimo negalima pateikti kaip paplitusio vaikų nuodijimo per Heloviną įrodymo. Sociologo Joelio Besto tyrimus aprašęs „Smithsonian“ 2013 m. nurodė, kad jis nebuvo nustatęs patvirtinto atvejo, kai nepažįstamasis tokiu būdu būtų nužudęs vaiką. Ši istorija atskleidžia ir tikrą tragediją, ir jos fone susiformavusią miesto legendą.
