Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) griežtai sukritikavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) generalinės advokatės išvadą dėl įrašų ištrynimo iš Krikšto registrų. ESTT šiuo metu nagrinėja Gento vyskupijos Belgijoje ieškinį, pateiktą po to, kai Belgijos institucija pareikalavo ištrinti įrašą iš Krikšto registro.
COMECE teigimu, generalinės advokatės išvadoje „iš esmės atmetamas sprendimas Krikšto registre prie įrašo padaryti paraštės pastabą apie atitinkamo asmens pageidavimą“. Komisija pažymi, kad nuosekli nacionalinių teismų praktika ES valstybėse narėse tokį būdą vertina kaip visiškai tinkamą teisinį sprendimą.
„Pakrikštyto asmens vardo ir pavardės ištrynimas iš Krikšto registro visiškai panaikina paties įrašo apie Krikštą prasmę, vertę ir paskirtį“, – pabrėžė COMECE. Pasak komisijos, „atrodo, kad į šį esminį aspektą nebuvo atsižvelgta“.
Vyskupai įspėja, kad, jei generalinės advokatės išvadoje nubrėžta kryptis būtų patvirtinta, tai galėtų sukelti didelį teisinį neapibrėžtumą bažnytiniams duomenų valdytojams visose ES valstybėse narėse.
„Tai ypač rimta, nes toks neapibrėžtumas paliestų Krikšto registrus, kurie yra vienas pagrindinių Bažnyčios vidaus veikimo ir organizavimo ramsčių bei itin svarbūs jos misijai vykdyti“, – nurodė COMECE.
„Tai ypač rimta, nes toks neapibrėžtumas paliestų Krikšto registrus, kurie yra vienas pagrindinių Bažnyčios vidaus veikimo ir organizavimo ramsčių bei itin svarbūs jos misijai vykdyti“, – nurodė COMECE.
Rugsėjo pradžioje paskelbtame 15 puslapių pozicijos dokumente COMECE pabrėžė, kad Bažnyčiai Krikštas „nėra vien istorinis įvykis, kuris kartą įvyko ir vėliau buvo užfiksuotas dokumentuose“.
„Įrašas apie Krikštą taip pat išreiškia Bažnyčios tikėjimo turinį. Krikštas liudija Dievo ir žmogaus sandorą bei nekintamą Dievo ištikimybę. Todėl išliekamasis Krikšto pobūdis nėra vien administravimo ar kanonų teisės klausimas. Jis įsišaknijęs Bažnyčios tikėjime ir jos sakramentų sampratoje“, – teigiama dokumente.
COMECE pabrėžia, kad Krikšto registro įrašų ištrynimas nėra vien administracinis duomenų tvarkymo klausimas. Jis susijęs ir su instituciniu religijos laisvės aspektu bei Bažnyčios laisve gyventi pagal savo tikėjimą, organizuoti savo vidaus gyvenimą ir tikėjimą išreikšti.
Vyskupai taip pat atkreipė dėmesį į praktines tokio sprendimo pasekmes. Krikšto registre saugoma ne tik informacija apie patį Krikštą – jame taip pat pažymimas kitų sakramentų priėmimas.
Pavyzdžiui, jei iš Krikšto registro būtų pašalinta žyma apie sakramentinę santuoką, asmuo vėliau galėtų siekti to, kas Bažnyčioje skirta nesusituokusiems žmonėms, pavyzdžiui, kunigystės šventimų ar vienuolinių įžadų. Jei būtų ištrinta žyma apie Sutvirtinimo sakramento priėmimą, tai galėtų turėti įtakos sprendžiant, ar asmuo gali prisiimti krikštatėvio pareigas, nes tam būtina būti priėmus Sutvirtinimo sakramentą.
COMECE taip pat atkreipė dėmesį į atvejį, kai Bažnyčios atsisakęs ir visus buvusio ryšio su ja pėdsakus iš registro pašalinti panorėjęs žmogus vėliau atsiverstų ir sugrįžtų. Jei tuomet nebebūtų išlikę dokumentinių įrodymų apie jo Krikštą ir kitus priimtus sakramentus, Bažnyčiai tai sukeltų rimtų sunkumų.
Pagal Katalikų Bažnyčios mokymą, Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentai priimami tik vieną kartą, nes žmogaus sieloje palieka neišdildomą žymę.
„Asmens, kuris nebenori būti laikomas kataliku, teisės negali siekti taip toli, kad iš Bažnyčios būtų reikalaujama pritaikyti savo požiūrį į Krikšto registrus prie to asmens jausmų ar nuomonės, t. y. reikalauti, kad Bažnyčia Krikšto registrus laikytų „narių sąrašu“, – teigiama COMECE pozicijoje.
