Noah McKay (Noua Mekai) visada bent šiek tiek labiau tikėjo Dievo egzistavimu, nei juo abejojo. Prinstono universiteto filosofijos doktorantas neseniai paskelbė atsivertęs į katalikybę ir EWTN News pasakojo, kad daugelį metų jį lydėjo su tikėjimu susijusios abejonės. Tarp jų buvo blogio problema ir vadinamoji Dievo paslėptumo problema – klausimas, kodėl Dievas ne visada aiškiai leidžia žmogui patirti savo buvimą.
N. McKay yra jau antras Prinstono filosofijos tyrėjas šiais metais, atsivertęs į katalikybę. Vasaros pradžioje Joe Schmid (Džo Šmidas) taip pat paskelbė grįžtantis į tikėjimą. Prieš tai jis daugelį metų „YouTube“ vedė filosofijos kanalą, kuriame daug dėmesio skyrė agnosticizmui.
„Niekada nebuvau ateistas ir nemanau, kad kada nors buvau agnostikas“, – EWTN News kalbėjo N. McKay. Vis dėlto vidurinėje mokykloje ir vėlesnių studijų metais jį lydėjo didelės abejonės. Dalis jų buvo susijusios su, jo žodžiais, „sunkumais dėl Biblijos patikimumo ir jos aiškinimo“.
Nors tikėjimo Dievu jis niekada visiškai neatsisakė, tvirtai teizmu jį įtikino du pagrindiniai argumentai. „Mane tvirtai įtikino, pirma, tikslingumo argumentai, grindžiami fizikos dėsnių tiksliu suderinimu gyvybei atsirasti, ir, antra, empiriniai šiuolaikinių krikščioniškų stebuklų įrodymai“, – aiškino N. McKay. Jis pridūrė, kad svarbūs buvo ir argumentai, grindžiami sąmone, moraliniu pažinimu bei gamtos grožiu.
Jo atsivertimui įtakos turėjo ir filosofiniai bei akademiniai ieškojimai. J. Schmid netrukus po savo atsivertimo EWTN News pasakojo, kad Dievo egzistavimu jį įtikinti padėjo ir vadinamieji kontingencijos argumentai – filosofiniai argumentai, keliantys klausimą, kodėl apskritai egzistuoja pasaulis ir nuo ko priklauso jo egzistavimas.
N. McKay pasakojo supratęs, kad, norėdamas išlikti nuoseklus, turi arba pripažinti šių katalikiškų stebuklų tikrumą, arba juos visus atmesti. „O įrodymai buvo per stiprūs, kad būtų pagrįsta juos visus atmesti!“ – pabrėžė jis.
N. McKay pabrėžė, kad apsispręsti dėl Katalikų Bažnyčios jam padėjo ir įrodymai apie stebuklus, kurie, jo vertinimu, patvirtina būtent katalikų tikėjimui būdingus teiginius. Pasak jo, šie stebuklai yra susiję su savitais Katalikų Bažnyčios mokymais, o juos pagrindžiantys įrodymai yra „tokie pat geri ar net geresni už įrodymus, pagrindžiančius bendresnio pobūdžio krikščioniškus stebuklus“, kuriais jis jau tikėjo.
N. McKay pasakojo supratęs, kad, norėdamas išlikti nuoseklus, turi arba pripažinti šių katalikiškų stebuklų tikrumą, arba juos visus atmesti. „O įrodymai buvo per stiprūs, kad būtų pagrįsta juos visus atmesti!“ – pabrėžė jis.
Stebuklų įrodymai nebuvo vienintelė priežastis, įtikinusi N. McKay katalikų tikėjimo tiesa, tačiau jie paskatino jį „atidžiau pasidomėti Bažnyčios istorija ir teologija“. Pasak doktoranto, argumentai katalikybės naudai, su kuriais jis susipažino, buvo „labai stiprūs“.
Žmonėms, kurie pirmą kartą svarsto apie katalikybę arba galvoja apie sugrįžimą į Katalikų Bažnyčią, N. McKay patarė pirmiausia pasidomėti būtent šiais stebuklais. Neseniai kalbėdamasis su katalikų apologetu Cameronu Bertuzzi (Kameronu Bertuciu), jis pareiškė: „Jei jau pripažįstate, kad krikščionybė yra tiesa, išvada katalikybės naudai tampa neatsispiriama.“
