Kunigo Bronislovo Laurinavičiaus žūties 45-osioms metinėms skirtame vaizdo įraše – Adutiškio bažnyčioje vykusi konferencija, kurioje prisimintas iškilus dvasininkas, sovietmečio disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės narys ir tikinčiųjų teisių gynėjas. Apie jo gyvenimą, kunigiškąją tarnystę, sovietų saugumo persekiojimą ir paliktą dvasinį testamentą pasakoja istorinių įvykių liudininkai, artimieji ir žmonės, asmeniškai pažinoję kunigą.
Konferencijoje prisimintas istorinis Rytų Lietuvos kontekstas ir šiame krašte tarnavę dvasininkai. Švenčionių rajono meras Rimantas Glipčius kalbėjo apie B. Laurinavičiaus nuopelnus Švenčionėlių ir Adutiškio kraštui, jo pastangas statant Švenčionėlių bažnyčią bei pasiaukojimą ginant tikinčiųjų teises ir Lietuvos laisvę.
Vienu ryškiausių konferencijos akcentų tapo kun. B. Laurinavičiaus testamento skaitymas. Režisierius Virgilijus Kubilius perskaitė 1981 m. birželio 4 d., likus vos keliems mėnesiams iki dvasininko žūties, surašytą dokumentą. Jame kunigas išdėstė paskutinę savo valią, pasirūpino lėšomis labdarai ir katalikiškai spaudai bei išreiškė tikėjimą, kad ateistinė sistema nėra amžina.
Visuomenininkė Albina Saladūnaitė pristatė Vido Spenglos (kun. Antano Žilinsko) knygą „Objektas „Intrigantas““, parengtą remiantis KGB dokumentais ir kitais kun. B. Laurinavičiaus gyvenimą liudijančiais šaltiniais. Kalbėta ir apie istorinės atminties išsaugojimo bei jos perdavimo jaunajai kartai svarbą.
Ypač gyvą kunigo portretą atskleidė jo artimųjų ir parapijiečių liudijimai. Kunigo pusseserės dukra Jūratė Šimkūnienė dalijosi šeimos prisiminimais, pasakojo apie B. Laurinavičiaus pašaukimą į kunigystę ir sudėtingas Švenčionėlių bažnyčios statybas.
Buvęs patarnautojas, meno kolekcininkas Zigfridas Jankauskas prisiminė kunigo tarnystę, sovietinio saugumo provokacijas ir bažnyčios statytojų likimus. Jūratė Skrebutėnienė pasakojo apie savo močiutę Ciprijoną Burokienę, artimą kunigo talkininkę, padėjusią jam sovietinio persekiojimo metais.
Marytė Krickaitė-Rančienė prisiminė B. Laurinavičiaus jautrumą vaikams, jo rūpinimąsi ligoniais, kuriuos kunigas lankydavo važiuodamas dviračiu, bei jos tėvų namuose slapta saugotą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“.
Ypač jautrus Reginos Vaitekenienės liudijimas. Ji pasakojo perrašinėjusi ir siuntusi B. Laurinavičiaus laiškus tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui bei prisiminė paskutinį kunigo skambutį jo žūties išvakarėse.
Kun. B. Laurinavičius žuvo 1981 m. lapkričio 24 d. Vilniuje, būdamas 68 metų. Oficialiai skelbta, kad jį partrenkė sunkvežimis, tačiau jo žūtis iki šiol siejama su sovietų saugumo vykdytu dvasininko persekiojimu.
Konferencijoje skambėję liudijimai leidžia pažvelgti į B. Laurinavičių ne tik kaip į sovietiniam režimui pasipriešinusį kunigą, bet ir kaip į gyvą, savo parapijiečiais besirūpinusį ganytoją, kurio tikėjimas, drąsa ir ištikimybė Bažnyčiai bei Lietuvai paliko ryškų pėdsaką.
