Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai sukritikavo Vyriausybės vykdomą švietimo politiką, teigdamas, kad dalis įsisenėjusių problemų ne sprendžiamos, o jų sprendimas tik imituojamas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė su tokia kritika nesutinka ir tikina vykdanti Vyriausybės programą bei ieškanti sprendimų, kurie nepaliktų tūkstančių mokinių tik su pradiniu išsilavinimu.
„Kuomet susiduriame su rimtomis problemomis, yra du būdai: turėti drąsos atsistoti prieš tą problemą ir galvoti, kaip ją išspręsti, arba mėginti sušluoti dulkes po kilimu. Ir man susidaro įspūdis, kad šiuo metu labiau linkstama rinktis antrąjį kelią“, – antradienį Žinių radijui sakė G. Nausėda.
„Aš tikrai noriu paklausti ministrės: jūs norite spręsti problemas, ar jūs norite imituoti tų problemų sprendimą?“ – klausė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad jam nepriimtina „žiūrėti į švietimą kaip į degraduojančią sistemą“. Jo teigimu, švietimo sistema turi atliepti laikmetį, tačiau vietoje to mažinami reikalavimai mokiniams, o pedagogams tenka vis didesnė administracinė našta.
„Mes kažkokiu būdu sugebame įsigudrinti mažinti tas kokybines ir kiekybines karteles ir tuo pačiu vis labiau apkrauti mokytoją įvairiausiais reikalavimais, kurie po to atveda mokytoją iki to sprendimo, kad jis tiesiog pasiryžta palikti mokyklą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, ypač jauni mokytojai mokyklas neretai palieka dėl didelio administracinio krūvio.
Prezidentas taip pat pripažino, kad Lietuvoje nepakankamai rūpinamasi pedagogų saugumu ir darbo sąlygomis, o dalį atsakomybės dėl to prisiėmė ir pats.
„Nepakankamai saugome mūsų mokytojus, iš dalies ir aš pats kaltas dėl to. Tikrai galėtume padaryti daugiau, galėtume padaryti ryžtingiau, kad mokytojai jaustųsi saugesni“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, problema nėra vien pedagogų atlyginimai. G. Nausėda priminė ir įsipareigojimą pasiekti, kad mokytojų atlyginimai sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Reikia vykdyti tuos pažadus, kuriuos esame mokytojams davę, tačiau šiandien turbūt kalbame toli gražu ne tiktai apie atlyginimus, bet kalbame apie tas sąlygas, kuriomis mūsų mokytojai dirba“, – teigė prezidentas.
Siūlo steigti Mokytojų rūmus
G. Nausėda iškėlė ir idėją steigti Mokytojų rūmus – profesiniu pagrindu veikiančią organizaciją, kuri galėtų atstovauti pedagogams.
„Viena iš mano idėjų yra vis dėlto suteikti mokytojams galimybę išreikšti savo poziciją ir ginti savo interesus ne tiktai per tas profsąjungas, kurios, kaip aš matau, yra ganėtinai fragmentuotos, jų yra daug, jos visos tartum ir atlieka tą pačią funkciją, bet galbūt reikia Mokytojų rūmų, kad tai būtų profesiniu pagrindu susikūrusi bendruomenė, kuri kalbėtų vienu balsu“, – sakė prezidentas.
Vienu pagrindinių prezidento ir Vyriausybės nesutarimų švietimo srityje tapo Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelė.
Praėjusią savaitę Seimas pritarė prezidento veto ir nusprendė, kad minimalus pasiekimų slenkstis – keturi balai – pagrindiniam išsilavinimui įgyti bus pradėtas taikyti nuo 2029 metų.
G. Nausėdos teigimu, reikalavimų mokiniams atsisakymas reikštų kapituliaciją prieš pačią mokyklos paskirtį.
„Mano nuomone, tai yra kapituliacija. Tai yra kapituliacija apskritai prieš mokyklos tikslus, ką mokykla mokiniui turi suteikti, nes, mano giliu įsitikinimu, mokykla – tai nėra vien tiktai praleisti metai, bet mokykla – tai yra vieta, kurioje mokinys įgyja tam tikrų žinių“, – pabrėžė prezidentas.
Pasak jo, nepriimtina, kad iš mokinių būtų reikalaujama tik lankyti mokyklą, nekeliant aiškių reikalavimų jų pasiekimams.
„Tai tikrai demotyvuoja ne tik tuos vaikus, kurie linkę galbūt sau nekelti aukščiausių reikalavimų, blogiausia, kad tai demotyvuoja tuos, kurie stengiasi ir kurie kelia sau pačius aukščiausius tikslus“, – sakė G. Nausėda.
Šiuo metu PUPP yra privalomas visiems dešimtokams, tačiau jo rezultatai neturi įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę ar pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo gavimui. Nuo 2029 metų rugsėjo mokiniai, nepasiekę minimalaus keturių balų įvertinimo, pagrindinio išsilavinimo neįgis.
R. Popovienė: darbo neimituoju
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė prezidento kritiką atmetė.
„Tikrai gerbiu prezidento nuomonę, bet tikrai nesijaučiu imituojanti darbo, aš vykdau Vyriausybės programą“, – žurnalistams sakė ministrė.
Pasak jos, PUPP problema nėra nauja ir jos neįmanoma išspręsti per vieną dieną.
„Mes tikrai diskutavome tuo klausimu ir su prezidentūros patarėjais, dabar dirbame darbo grupėje ir visi kartu ieškosime sprendimų, nes (…) problema yra, ji neatsirado šiandien, ir per vieną dieną jos neišspręsime“, – kalbėjo R. Popovienė.
Ministrė nesutinka ir su prezidento teiginiu, kad mažinama mokinių pasiekimų kartelė.
„Noriu akcentuoti ir pabrėžti, kad kartelės tikrai nenuleidžiame. PUPP slenksčio niekada nebuvo“, – teigė ji.
R. Popovienės teigimu, ministerijai svarbūs akademiniai pasiekimai, tačiau būtina užtikrinti, kad dėl PUPP reikalavimų tūkstančiai vaikų neliktų tik su pradiniu išsilavinimu.
„Mums, ministerijai, tikrai yra labai svarbūs akademiniai pasiekimai. Mes to ir siekiame, tačiau, sprendžiant pasiekimų patikrinimo klausimą, norime surasti pačius geriausius sprendimus, kad tūkstančiai vaikų neliktų už borto ir neliktų tiktai su pradiniu išsilavinimu“, – sakė ministrė.
Anot jos, ministerija peržiūri ugdymo programas ir užduotis, ketina koreguoti konsultacijų laiką bei skirti individualias valandas, kad mokiniai galėtų geriau pasirengti pasiekimų patikrinimui.
Prezidentas neatmeta bendro telefonų draudimo
Prezidento ir ministrės pozicijos išsiskiria ir dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose.
Seimas balandį priėmė pataisas, įpareigojančias mokyklas pačias parengti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas. Prezidentūra anksčiau ragino įstatyme numatyti konkretesnius telefonų naudojimo draudimus.
G. Nausėda teigė, kad rugsėjo antroje pusėje turėtų būti įvertinta, kaip mokyklose veikia jų pačių nustatytos taisyklės.
„Čia tikrai nereikėtų laukti pusmečio, metų ar daugiau, kad galėtume priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Bet mano akimis žiūrint, valstybinis sprendimas galimai bus neišvengiamas“, – sakė prezidentas.
R. Popovienė savo ruožtu teigia, kad įpareigojimas mokykloms nustatyti tvarką pagal ministerijos rekomendacijas jau yra valstybinis sprendimas.
Pasak ministrės, bus vertinama, kaip mokykloms sekasi jį įgyvendinti, o jeigu paaiškės, kad bendruomenėms sunku susitarti, gali būti svarstomas griežtesnis reguliavimas.
R. Popovienės teigimu, dar iki ministerijos rekomendacijų parengimo apie 80 proc. šalies mokyklų jau turėjo taisykles, ribojančias mobiliųjų telefonų naudojimą per pamokas ir pertraukas.
