Rugpjūčio 22 d. apie 9 val. ryto popiežius Leonas XIV atvyko į San Mariną, pradėdamas vienos dienos apaštališkąją kelionę šioje nedidelėje Italijos apsuptoje valstybėje, esančioje maždaug už 20 kilometrų nuo Riminio. Po pasitikimo ceremonijos, lydimas San Marino kapitonų regentų, jis nuvyko į Vyriausybės rūmus, kur susitiko su valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais.
Kreipdamasis į juos popiežius prisiminė gilias, IV amžių siekiančias San Marino istorines šaknis, ilgaamžius ryšius su Šventuoju Sostu ir vaisingą valstybės bei Bažnyčios bendradarbiavimą dėl bendrojo gėrio. Ypatingą dėmesį Leonas XIV skyrė San Marino herbe įrašytam devizui „Libertas“ – „Laisvė“. Valstybės ir istorijos kontekste jis pabrėžia apsisprendimo laisvę ir nepriklausymą nuo kitų politinių galių, tačiau, pasak pontifiko, pati laisvės sąvoka yra daug platesnė.
„Nėra tikros pilietinės laisvės be asmeninės laisvės, tai yra, be pagarbos žmogaus orumui“, – pabrėžė Leonas XIV. Pasak jo, laisvė yra esminė žmogaus orumo dalis, o galiausiai ją dovanoja ir užtikrina Dievas, kurio balsas skamba kiekvieno žmogaus sąžinėje.
Popiežius pabrėžė ir sąžinės laisvės svarbą. „Laisvės puoselėjimas apima sąžinės erdvės gynimą“, – sakė jis, ragindamas prisiminti daugybę visų laikų ir įvairių kraštų vyrų bei moterų, kurie, ieškodami tiesos ir pripažindami juos su Kūrėju siejantį ryšį, liudijo sąžinės pirmumą ir dėl laisvės tapo kankiniais.
Pasak pontifiko, laisvė įgyvendinama per dovanojimą, bendrystę, susitikimą ir dialogą. Jis palygino ją su augalu, kuris auga ir išskleidžia šakas bei lapus, visiems teikiančius „deguonį, pavėsį, aromatą, vaisius ir naujas sėklas“. Leonas XIV perspėjo, kad yra politinių ir ekonominių projektų, kurie prisistato laisvės vardu, tačiau iš tiesų „vergauja stabams ir galiai“. Krikščioniškoje sampratoje, anot jo, laisvė ir bendrystė egzistuoja kartu ir kartu žlunga.
Pontifikas priminė šventųjų Marino ir Leono palikimą – jų sukurtas bendruomenes, kuriose žmonės savo laisvę įgyvendino pagal Evangelijos taisyklę. Jis taip pat pabrėžė, kad rūpinimasis laisve reiškia rūpinimąsi jai būtinu taikiu sugyvenimu.
Kalbėdamas apie taikų sugyvenimą, Leonas XIV pažymėjo, kad San Marino ir Šventojo Sosto veikla tarptautinėje erdvėje yra artima. Kaip ir per vizitą Monako Kunigaikštystėje, popiežius pabrėžė, kad nedidelis valstybės dydis gali padėti ieškoti demokratijos ir geros politikos sprendimų, remiantis ir Bažnyčios socialinio mokymo gairėmis.
Ypač plėtojantis šiuolaikinėms technologijoms, pasak pontifiko, esminis yra rūpestis tuo, kas žmogiška, ir pačiu žmogumi, įskaitant kenčiantį ir pagalbos ieškantį žmogų. Šiame kontekste Leonas XIV su dėkingumu paminėjo San Marino paramą ir svetingumą Ukrainos žmonėms.
Po kalbos Vyriausybės rūmuose popiežius iš balkono pasveikino ir palaimino Laisvės aikštėje susirinkusius žmones, o vėliau nuvyko į Šv. Marino baziliką.
Evangelijos kelias, pašaukimas ir bendrystė
Šv. Marino bazilikoje Leonas XIV susitiko su vietos katalikų bendruomene – vyskupu, kunigais, pašvęstaisiais, pasauliečiais tikinčiaisiais ir jaunimu.
Popiežius paragino šį susitikimą išgyventi kaip stabtelėjimą bendroje kelionėje sekant Kristaus pėdomis. Priminęs šventųjų Marino ir Leono tikėjimą bei drąsą, jis pažymėjo, kad prieš maždaug aštuoniolika šimtmečių jie atnešė šiam kraštui naujų perspektyvų ir vertybių, padėdami formuotis kultūrai ir visuomenei, orientuotai į žmogų – Dievo atvaizdą. Pasak Leono XIV, krikščioniškais laisvės, abipusės pagarbos ir bendrystės principais grindžiamas modelis šiame krašte gyvuoja iki šiol.
Kreipdamasis į jaunimą, pontifikas pakartojo prieš 15 metų San Marine viešėjusio popiežiaus Benedikto XVI raginimą neapsiriboti daliniais atsakymais, kurie tuo metu atrodo lengviausi ir patogiausi, gali suteikti trumpalaikį laimės, jaudulio ar apsvaigimo pojūtį, tačiau neveda į tikrąjį gyvenimo džiaugsmą.
„Jūsų širdis – tai į begalybę atviras langas! Brangūs jaunuoliai, laikykite šį langą atvirą! Sielos akimis sekite tais takais, kuriuos jūsų širdyse nubrėžė didieji grožio, gėrio ir gyvenimo troškimai“, – ragino Leonas XIV.
Jis kvietė jaunus žmones atpažinti savo pašaukimą ir nebijoti rimtų gyvenimo pasirinkimų – santuokos, kunigystės, vienuolystės ar politiko kelio. Popiežius taip pat ragino entuziastingai vykdyti savo misiją pasaulyje, įsitraukti į artimo meilės ir teisingumo projektus bei liudyti taiką.
Pasak Leono XIV, pasaulyje, sužeistame daugybės konfliktų, kuriame daugėja smurto, užsidarymo ir kitų baimės, tikintieji turi dar tvirčiau eiti Evangelijos keliu, gerbti savo ir kitų laisvę bei šventą Dievo valią, rodyti dėmesį pažeidžiamiausiems, atleisti, puoselėti bendrystę ir solidarumą.
Popiežius pabrėžė tarpusavio paramos ir artumo patirčių svarbą – jos padeda mažoms bendruomenėms įveikti įvairius iššūkius ir kartu išlaikyti gyvą šeimos bei bendrystės jausmą. „Šios tikrovės – iš pažiūros nedidelės ir marginalios – yra tarsi mažos liepsnelės, iš kurių galime semtis įkvėpimo, kad vėl įžiebtume ir atgaivintume tvirtų ir visada aktualių vertybių ugnį“, – sakė jis.
Pasak pontifiko, tokios patirtys liudija nuostabų žmogiškumą, kurio turime siekti norėdami įveikti tam tikros didmiesčių vartotojiškos kultūros skatinamą individualizmą, įtarumą ir susiskaldymą.
Leonas XIV paragino liudyti vienybę savo bendruomenėse, parapijose ir atliekant įvairias tarnystes, nes tokį Evangelijos sekimo pavyzdį paliko šventieji Marinas ir Leonas. Susitikimo pabaigoje jis padėkojo už priėmimą, kartu su susirinkusiaisiais sukalbėjo „Tėve mūsų“ ir suteikė palaiminimą.
Pakeliui iš San Marino į Riminį popiežius visiškai privačiai aplankė apylinkėse esantį augustinių vienuolyną ir pietavo su seserimis. Atvykęs į Riminio parodų centrą, kuriame vyko katalikų judėjimo „Comunione e Liberazione“ surengtas 47-asis „Tautų draugystės susitikimas“, jis pirmiausia aplankė dvi parodas – vieną, skirtą šv. Augustinui, kitą – XIX amžiuje gyvenusiam prancūzų verslininkui ir krikščionių darbininkų organizacijų kūrėjui Leonui Harmeliui. Vėliau popiežius pasveikino viename šių metų susitikimo renginių dalyvavusius vaikus ir kreipėsi į susitikimo dalyvius.
Meilė, dialogas ir taika susiskaldžiusiame pasaulyje
Leonas XIV atkreipė dėmesį į beveik prieš penkis dešimtmečius renginiui suteikto pavadinimo „Tautų draugystės susitikimas“ pranašiškumą. Jis priminė popiežiaus Jono Pauliaus II, dalyvavusio šiame susitikime 1982 m., mintį, kad žodžiai apie susitikimą, žmonių ir tautų draugystę ypatingą reikšmę įgyja dramatiškais pasaulio istorijos laikotarpiais. Pasak Leono XIV, šiuo istorijos laikotarpiu dar aiškiau matyti, kokios svarbios yra šios vertybės ir kaip labai jų reikia pasauliui.
Popiežius pabrėžė, kad taiką saugo ir skleidžia žmonės, kurie nori susitikti ir nebijo kalbėtis. Žmogaus orumas, kylantis iš buvimo Dievo vaiku, leidžia atrasti tai, kas žmones vienija nepaisant visų skirtumų ir susiskaldymo.
„Pirmiau už sienas, apibrėžimus ir institucijas visada yra žmogus“, – pabrėžė Leonas XIV. „Krikščionybės esmė – žinia apie Dievą, kuris ateina susitikti su žmogumi.“
Kalbėdamas apie šių metų Riminio susitikimo temą – Dantės „Dieviškosios komedijos“ eilutę „Meilė, kuri judina saulę ir kitas žvaigždes“, – popiežius priminė, kad Dievas yra istorijos Viešpats. Jo meilė, kuri viską sukūrė ir viską palaiko, neišnyko ir neprarado nei savo galios, nei intensyvumo, nors dažniausiai lieka tyli, priešingai nei triukšmingos jėgos, krečiančios žemę, dangų ir visą kūriniją.
Leonas XIV priminė Jėzaus žodžius, kad Dievas „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5,45). Pasak popiežiaus, šie žodžiai parodo didžiulį atstumą tarp Dievo veikimo dosnumo ir žmogaus minčių siaurumo: žmogus dūsta užsidaręs savo išskaičiavimuose, tačiau gali laisvai kvėpuoti priimdamas neatlygintinai dovanojamą Dievo meilę.
Leonas XIV pabrėžė, kad šiandien, po XX amžiaus tragedijų, Kristaus sekėjai turi aiškiai suvokti, jog blogio neįmanoma nugalėti blogiu. Kaip danguje, taip ir žemėje meilė yra gyvenimo įstatymas, atpirkimo kelias ir nukryžiuotojo Mesijo kelias.
„Klaidingam realizmui“, kuris „šiandien vėl iš naujo ginkluoja protus, žodžius ir tautas“, katalikiškoji kultūra, pasak popiežiaus, turi pasipriešinti skelbdama „gailestingumo realizmą“, kuriame negali būti priešų, o visi – net ir priešininkai – yra broliai ir seserys.
Leonas XIV pabrėžė, kad nuodėmė egzistuoja, tačiau dar stipresnė yra atperkanti Kristaus meilė. Ji įpareigoja apvalyti mintis, interesus, įpročius, ryšius, projektus, investicijas ir kiekvieną gyvenimo sritį nuo visko, ką užteršė galios kultūra.
Popiežius ragino taip tvarkyti bendrą gyvenimą, kad jame neliktų įtarumo, savivalės ir prievartos, švietimą išvaduoti nuo ideologijos, darbą – nuo stabmeldžiavimo pelnui, o technologijas ir finansus – nuo tarnavimo „mirties kultūrai“. Pirmiausia, anot jo, neteisingus galios santykius reikia šalinti iš savo artimiausios aplinkos, struktūrų ir organizacijų.
Kreipdamasis į jaunimą, Leonas XIV ragino parodyti, kad meilė iš tiesų yra pasaulio varomoji jėga, net jei pasaulis, o kartais ir pats jaunimas, tuo netiki. Pasak jo, meilė pažadina iš sąstingio, sužadina naujus pašaukimus ir kviečia rizikuoti.
„Neleiskite niekam menkinti žodžio „Meilė“, nes tai paties Dievo vardas. Meilėje niekada nėra prievartos ar indoktrinacijos; niekada nėra apgaulės. Meilė reiškia laisvę, tikrą dialogą ir dosnų savęs dovanojimą“, – kalbėjo popiežius.
„Comunione e Liberazione“ narius Leonas XIV paragino visada mylėti Bažnyčią ir saugoti bendrystę, per kurią Kristus visus žmones traukia prie savęs. Jis taip pat perspėjo nepasiduoti pagundai rūpintis įtaka visuomenėje ar savo šlove.
„Turime siekti Dievo šlovės, o ji nesutampa su mūsų šlove. Tegul visada mus stebina ir žavi Dievo šlovė, spindinti Betliejaus nuolankume ir Kristaus kryžiaus pažeminime“, – sakė popiežius.
Baigdamas Leonas XIV paragino „Comunione e Liberazione“ narius ir visus susitikimo dalyvius „šiuose epochų kaitos gimdymo skausmuose, šiame daugybės krizių draskomame pasaulyje iš naujo atrasti dvasinį skonį būti Dievo Tauta“, suburta iš įvairių genčių, kalbų, tautų ir šalių, gyvenančia skirtingose aplinkose ir kultūrose, vis dar keliaujančia per laiką, tačiau jau esančia bendrystėje su dangiškąja Bažnyčia.
Atsisveikinęs su „Tautų bičiulystės mitingo“ dalyviais popiežius iš parodų centro nuvyko į Riminio miesto katedrą, kur jį pasitiko miesto vyskupas Nicolo Anselmi, vyskupijos „Caritas“ bendruomenė ir tie, kuriais ji rūpinasi – žmonės su įvairiomis negaliomis, skurdžiomis sąlygomis gyvenantys asmenys.
„Čia yra Riminio katedra ir čia jūs esate kaip namuose!“ – sakė kreipdamasis į juos Leonas XIV, primindamas, jog Jėzus daug kartų vargstančiuosius iškėlė į centrą ir, rodydamas Dievo meilę ir gailestingumą, juos išgydė, sugrąžino orumą. Ne vienas iš jų vėliau tapo jo mokinių bendruomenės dalimi.
„Taip turime elgtis ir mes: leisti Jėzui mus išgydyti, atleisti, atversti, o tada eiti kartu jo Bažnyčioje, bendruomenėje, jo suburtoje tam, kad visiems neštų Evangeliją apie jo pergalę prieš nuodėmę ir mirtį“, – sakė popiežius, kviesdamas visus sekti Viešpačiu per aktyvų dalyvavimą parapijų ir bendruomenių veikloje, kur išmokstama ir patiriama mūsų visų Tėvo meilė. Su visais buvusiais katedroje sukalbėjęs „Tėve mūsų“ maldą, Leonas išvyko į Riminio uostą, kur aukojo Mišias.
