Tai – strateginis planas, kurį turėtų suprasti kiekvienas.
Kol Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas kone metus plušo, taisydamas Rinkimų kodeksą, konservatoriai jau kūrė naują, tobulesnį ir efektyvesnį visuomenės valdymo planą. Planą, kaip kontroliuoti valdžią, jei rinkėjai nesuteikia daugumos mandato. Planą, kaip laimėti daugumą, pasinaudojant rinkimuose neapskaitomomis lėšomis.
Pradėkime nuo pradžių. Seimo dauguma šį pavasarį didžiavosi priėmusi Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis būtų užkardoma iki tol nekontroliuota nuomonės formuotojų veikla rinkimų laikotarpiu. Uždraudė „suinteresuotųjų asmenų vykdomą rinkimų agitaciją“: rinkimų politinės kampanijos metu bus draudžiama rinkimuose nedalyvaujantiems asmenims savo lėšomis ar gautomis aukomis vykdyti rinkimų agitaciją bei skleisti politinę reklamą.
Pamenate Tapino 2020-aisias prieš Lenkų rinkimų akciją nukreiptą rinkimų agitaciją „Viso gero, Voldemortai“? Rinkimų kampanijos metu minėtas feisbuko vartotojas jam paaukotas lėšas panaudojo išleisdamas ir plačiai platindamas specialų leidinį „Viso gero, Valdemarai“. Šalia to, kūrė „Laisvės TV“ laidas ir skelbė tekstus socialiniuose tinkluose, kuriose buvo skleidžiama neigiama šios politinės partijos reklama, siekiant mažinti jos rinkiminę sėkmę.
Tai bene ryškiausias rinkimų agitacijai nepriskirtų ir neapskaitytų lėšų naudojimo pavyzdys. Siekiant paveikti rinkimus, apeinant rinkimų kampanijų ir politinių partijų finansavimo pagrindus ir tvarką, panašią schemą imta naudoti vis plačiau – tiek per Seimo, tiek per savivaldos ar net Prezidento rinkimus.
Didžiuotis ką tik priimtomis rinkimų kodekso pataisomis, žinoma, būtų galima, jei ne itin daug „tačiau“. Liūdniausia tai, kad minėtos pataisos reagavo tik į jau sukurtas ir ne kartą naudotas schemas, tačiau neužkardė akivaizdžiai kuriamų ir jau pradėtų naudoti. Neverta jomis didžiuotis ir dėl to, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) iki šiol nenustatyti ginčų nagrinėjimo terminai.
VRK skundus prieš „neliečiamuosius“ galės nagrinėti po rinkimų, o skundus prieš kitus spręs nedelsdama, taip paveikdama rinkimų rezultatą. Taip jau ne kartą VRK elgėsi, pats tai patyriau Prezidento rinkimų kampanijos metu: prieš mane nukreipti skundai buvo skrupulingai nagrinėjami, jų rezultatai viešai paskelbiami nedelsiant, o skundai prieš kitus kandidatus baigiami spręsti tik po rinkimų.
Gėdinga didžiuotis ir tuo, kad rinkimų biuleteniai nebus saugomi kaip yra privalomai saugomi kiti svarbūs valstybės dokumentai – rinkimų biuletenius leidžiama sunaikinti per kelis mėnesius pasibaigus rinkimams, tuo užkertant kelią bet kokiems ateities tyrimams ar patikrinimams. Nederėtų didžiuotis ir tuo, kad sumažintos rinkimų stebėtojų teisės ir mažesnių politinių partijų atstovavimas rinkimų komisijose – rinkimai taps dar mažiau skaidresni.
Gėda didžiuotis ir tuo, kad valdantieji į Rinkimų kodeksą įtraukė „Ulbinaitės dezinformaciją“. Skambiai pavadinta „dezinformacija“ neretai reikš nuomonės draudimą. O tai reiškia, kad Rinkimų kodekso pataisomis politikai nusprendė riboti konstitucinę saviraiškos laisvę ir kandidatų pasyviąją rinkimų teisę. Apie visa tai dešimtis kartų kalbėjau Seimo posėdžių salėje, svarstant Rinkimų kodeksą, teikiau krūvą pataisų. Kai kurie Seimo nariai net pašaipiai prašė nebetęsti, nes trukdžiau ramų Seimo darbą.
Tuo tarpu konservatoriai ir jų rėmėjai jau buvo pradėję kurti alternatyvų planą, kaip laimėti Lietuvos viešąją erdvę, nusispjaunant į rinkimų kampanijos ar partijų finansavimo taisykles. Tapino ar Černiausko aukų rinkimas neigiamai rinkimų agitacijai jau nebetiks. Iš kitų valstybių perimtą „demokratinį“ rinkimų ir viešosios nuomonės užvaldymo būdą įgyvendinti padėjo teisininkai ir mokesčių specialistai.
2026-ųjų birželio mėnesį buvo įkurtas Lietuvos tiriamosios žurnalistikos labdaros ir paramos fondas. Fondo neliečiamo kapitalo dydis – 2,3 mln eurų. Fondą įkūrė ir jo vieninteliu dalininku tapo „Vinted“ grupės generalinis direktorius. Lietuvos tiriamosios žurnalistikos labdaros ir paramos fondą įregistravo advokatai iš WALLESS kontoros, kurios vadovaujančios partnerės ryšiai su konservatorių politiniu lauku vieši.
Pagrindinis fondo veiklos tikslas – skatinti ir remti tiriamosios žurnalistikos plėtrą Lietuvoje bei organizuoti periodinį tiriamosios žurnalistikos prizą bei kitas skatinamąsias priemones. Fondas žada organizuoti konsultacijas asmenims tiriamosios žurnalistikos klausimais, kovoti su dezinformacija ir propaganda, vykdyti ryšių su visuomene veiklą, tame tarpe ruošti, leisti ir platinti informaciją, mokomąją medžiagą, audio ir video medžiagą, bukletus ir kitus leidinius apie Fondo apdovanotus darbus, rems ir skatins žmonių iniciatyvas.
Įdomu, ar Fondas viešins ir nepatogias istorijas apie patį „Vinted“. Medžiagos tyrimams čia netrūksta: Europos Komisija ir nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos buvo gavusios nemažai skundų dėl „Vinted“, be kita ko, dėl automatiškai pridedamo „pirkėjo apsaugos“ mokesčio ir nepakankamo kainų skaidrumo. 2021 m. dialogą su „Vinted“ pradėjo ES vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas, kuriam šioje byloje vadovavo Lietuvos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Tuo tarpu konservatoriai ir jų rėmėjai jau buvo pradėję kurti alternatyvų planą, kaip laimėti Lietuvos viešąją erdvę, nusispjaunant į rinkimų kampanijos ar partijų finansavimo taisykles.
Atkreipkite dėmesį, kokia Vyriausybė valdė Lietuvą tuo metu, kai mūsų Tarnyba imasi „vesti dialogą“. Su savais – dialogas, visiems kitiems – sprendimai ir baudos. Visgi 2024 m. Lietuvos Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, išnagrinėjusi Prancūzijos ir Lenkijos vartotojų skundus, „Vinted“ skyrė 2,385 mln. eurų baudą už BDAR pažeidimus. Nėra kur dėtis, kai skundžiasi ne vietiniai – ES teisė reikalauja reaguoti, ypač tarptautinių skundų atvejais.
„Vinted“ (įkūrėjai – Justas Janauskas ir Milda Mitkutė) aukoti į fondą pakvietė ir kitus. Skelbiama, kad prie fondo veiklos prisidės ir iki trijų milijonų eurų fondo kapitalą padidins Tomas ir Andrius Šlimai, „Tesonet Foundation“ (steigėjai – Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas), Mantas Mikuckas („Vinted“), Justinas Baranovskis („Ovoko“), Tadas Burgaila („Kilo Health“), Rokas Medonis („carVertical“), Arnas Stuopelis („Hostinger“), „Contrarian Ventures“.
Dėl dalies pavardžių sąsajų su I. Šimonyte net nereikia spėlioti. 2019 m. Prezidento rinkimų kampanijoje sutuoktiniai Šlimai Ingridai Šimonytei paaukojo po 3 000 eurų, po 2 000 eurų jai skyrė ir „Vinted“ įkūrėjai Justas Janauskas bei Milda Mitkutė. Šimonytės Vyriausybė T. Okmanui ir E. Sabaliauskui suteikė nacionalinio mecenato vardus, o mecenato vardo ženklus jiems įteikė kultūros ministras S. Kairys. Verslams reikia valdžioje savų, o jei savi tapo opozicija ir valdžioje tapo neįtakingi – būtina veikti.
Schemos logika sena kaip šiuolaikinė valstybė: verslai susimeta pinigus, kurie būtini, kad konkreti politinė jėga ar jėgos gautų valdžią. Politikai, patekę į valdžią, grąžina „investuotus pinigus“ konkrečiom įmonėm su dividendais: priimdami reikalingus teisės aktus, įtraukdami į dialogą ar tiesiogiai paremdami pelningais užsakymais ar kitais finansiniais instrumentais.
Fondą valdo „Swedbank“, o iniciatoriai planuoja jį auginti iki 6 mln. eurų. Ir sutapk tu man taip, kad tik įkūrus fondą, „Swedbank” ėmė aktyviai domėtis kai kurių politikų turto sudėtimi ir jo kitimo detalėmis – t.y. tais duomenimis, kuriuos turi VMI bei kitos valstybės institucijos. Tų pačių duomenų prireikė ir bankui „Swedbank”.
Ir dar sutapimas: duomenų prireikė tuo pačiu metu, kai „žurnalistiniai tyrimai“ skelbė apie netinkamų politikų turtą ir turimus grynuosius. Žinoma, apie konservatorius ir liberalus niekas nieko netyrė. Ir kaip čia neprisiminsi G. Landsbergio vilos įsigijimo istorijos Graikijoje. Ar dar vis galvojate, kad bankas šiais laikais tėra jūsų patikėto turto valdytojas?
Konservatoriai skuba. Pati neliečiamo kapitalo fondo logika – naudoti tik tuos pinigus, kurie jau yra uždirbti paties fondo. Dalininkai susimeta pinigus, tuos pinigus fondas investuoja, o iš investicinės grąžos gautus pinigus naudoja fondo tikslams. Paprastai tariant, prieš pradėdamas dalinti pinigus, fondas turėtų juos uždirbti. Ir „mūsų nacionalinis“ Lietuvos tiriamosios žurnalistikos labdaros ir paramos fondas pinigus turėtų uždirbti, ir tik tuomet skirti šimtatūkstantinėms premijoms. Bet paveikti viešąją nuomonę reikia šiandien ir dabar – savivaldos rinkimai kitais metais, plius – naujas premjeras ir vyriausybė. Todėl vos sukūrus fondą, „menka“ 200 tūkst. eurų „premija“ skiriama gerai žinomiems „tyrėjams“ – Tapinui ir Černiauskui.
Apdovanojimo vakarą lydėjo ir simbolinė detalė – renginyje dalyvavo kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė, pagyrusi „tiriamąją žurnalistiką“. Žinoma, gyrė ne tuos, kurie kelia klausimą apie pačios D. Grybauskaitės veiklą ar, pavyzdžiui, jos disertaciją. Nepagyrė ir „Lietuvos ryto“ žurnalistės Rasos Karmazaitės tyrimo apie kontrabandos ir pasienio šešėlinį verslą, persipynusį su valstybės struktūromis. Šis rimčiausias tyrimas nebuvo net deramai pristatytas, o apdovanojimų renginyje net neparodytas.
Taip ir norisi pašnibždėti: „ne ta politinė kryptis, gerbiama Rasa. Fondas tam ir sukurtas, kad keistumėte kryptį“. Gana iškalbingas kontrastas: scenoje – kalbos apie drąsią ir nepriklausomą tiriamąją žurnalistiką, o rimčiausi kriminaliniai-korupciniai tyrimai – užkulisiuose. Premija pavadinta „Pamatai“. „Pamatai“, spėju, nuo žodžio pamatyti, ir su valstybės ar tiesos pamatais turi mažai bendro.
200 tūkstančių eurų apdovanojimas yra tariama premija, nes tokio dydžio premija realiai yra atlyginimas. Jeigu kas patikėjote, kad „premija-atlyginimas“ skirta už tai, kad buvo iš valdžios pašalintas G. Paluckas, siūlau galvoti dar kartą. Už G. Palucko iškrapštymą ir istorijos viešinimą, šaltiniai sako, jau apmokėta. Panašu, kad 200 tūkst. eurų užmokestis skirtas už ateities darbus – juk tokio dydžio premijų negauna net pasaulio ar Europos auksą, sidabrą ar bronzą iškovoję sportininkai! 2022 m. Europos čempionui M. Aleknai skirta vos daugiau nei 14 tūkst. eur, „antrosios Lietuvos religijos“ meistrams – krepšininkams – po keliasdešimt tūkstančių eurų.
Premjero Sinkevičiaus disertacijos istorija – pirmoji „tyrimų“, po „Pamatų“ „premijos -atlyginimo“, kregždė. Kyla klausimas, kodėl netiriamos kitos disertacijos, pavyzdžiui, valdininkų ar Seimo narių? O jei dar magistrų darbus pakrapštytų! Čia gi naujųjų čekučių istorijos! Su dirbtiniu intelektu patikrinti plagiatą kaip niekada paprasta. Bet tikrins ir viešins tik tų, kurių tyrimai bus užsakyti.
Černiauskas su Tapinu žino ir supranta, ką ir kaip tirti. Pirmasis juk išmestas iš redakcijos už veiklą, nesuderinamą su žurnalisto etika. Metinė 200 tūkst. „premija-atlyginimas“ – padori suma išlaikyti visą tyrėjų komandą ir pasirūpinti tyrimų viešinimu, juolab, kad fondas ketina dar ir padėti: konsultacijas teikti, ir mokomąją medžiagą bei audio ir video kurti, bukletus, ir kitus leidinius skelbti bei platinti. Pagal „tyrėjų“ medžiagą, jei tiksliai iš Fondo įstatų – pagal „Fondo apdovanotus darbus“.
O smagiausia šioje istorijoje tai, kad fondo išmokėta premija įkris į sąskaitą be mokesčių. Taip, išgirdote teisingai. Pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 52 punkte numatyta apmokestinimo išimtis: pajamų mokesčiu neapmokestinamos pelno nesiekiančių organizacijų, veikiančių Labdaros ir paramos įstatyme nurodytais visuomenei naudingais tikslais, inicijuotos premijos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir mokslo srityse, jeigu gavėjai nustatomi konkurso tvarka.
Kai kone pusę pajamų kiekvienas atseikėjame valstybei mokesčiams, „tyrėjams“ taikoma išimtis – valstybei nė cento. Ginsis, kad gautas pajamas deklaruos iki kitų metų pavasario ir tada deklaruos pagal įstatymus. Prisiminkite ir priminkite 2027-ųjų balandį, ir žiūrėkite, ką sakys VMI. O gal manote, kad priešingai nei visi lietuviai, „lošėjai“, atsiprašau, „tyrėjai“ ir taip sunkiai dirba visuomenei, todėl mokesčių mokėti neturi?
Tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių už įspūdingas sumas, nebūtini jokie grynieji po stalu, ar juodosios buhalterijos. Tereikia pinigų fondo, apmokamų „tyrėjų“ komandos, kelių garsiai „tyrimus“ pristatančių veidų ir vertinimo komisijos. Net ir specialiosios tarnybos neturės kur dėtis, kai „premijas-atlyginimus“ gavę veidai ims viešinti vieną skandalą po kito. Neatsilaikys nei premjerai, nei prezidentai. Čia, žinoma, taikoma tiems, kurie nėra savi. Taip ir valdys Lietuvą, laimėję, ar nelaimėję rinkimų.
