Pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvoje įregistruota ir į valstybinę apskaitą įtraukta 6,2 tūkst. santuokų – maždaug 300, arba apie 5 proc., mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė santuokų mažėjimą sieja su gerokai platesne demografine problema ir teigia, kad jai spręsti neužteks vien finansinės paramos šeimoms.
Teisingumo ministerijos duomenimis, didžioji dalis santuokų pirmąjį metų pusmetį buvo sudarytos civilinės metrikacijos įstaigose – jose susituokė daugiau kaip 4 tūkst. porų.
Daugiausia santuokų registruota Vilniuje – 1186. Kaune susituokė 726 poros, Klaipėdoje – 285, Šiauliuose – 221, Panevėžyje – 134.
Į valstybinę apskaitą taip pat įtraukta 911 bažnyčios ar kitų konfesijų nustatyta tvarka sudarytų santuokų. Lietuvoje apskaityta dar apie 1,2 tūkst. užsienio valstybėse įregistruotų santuokų.
Palyginti su praėjusiais metais, bendras santuokų skaičius sumažėjo. 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo įregistruota ir į valstybinę apskaitą įtraukta apie 6,5 tūkst. santuokų.
Daugėja vedybų sutarčių
Tuo metu vedybų sutarčių skaičius šiek tiek augo. Per pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta apie 1,2 tūkst. tokių sutarčių: 394 ikivedybinės ir 840 povedybinių. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo sudarytos 1143 vedybų sutartys.
Teisingumo ministerija primena, kad prašymą įregistruoti santuoką būsimi sutuoktiniai gali pateikti bet kuriai šalies civilinės metrikacijos įstaigai.
Santuokos ceremonija gali vykti civilinės metrikacijos įstaigos patalpose arba savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose. Jeigu tokių vietų savivaldybė nėra nustačiusi, ceremonija gali būti organizuojama ir pačių būsimų sutuoktinių pasirinktoje vietoje.
Lietuvos piliečiai užsienyje įregistruotas santuokas taip pat privalo įtraukti į apskaitą Lietuvoje.
Viceministrė atkreipia dėmesį į gimimų mažėjimą
Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, komentuodama Registrų centro duomenis LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“, santuokų statistiką susiejo su gimstamumo padėtimi.
Pasak jos, šiemet užregistruota apie 8,3 tūkst. Lietuvoje gimusių vaikų, kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 12,6 tūkst. Viceministrės pateiktais skaičiavimais, skirtumas siekia 4311 gimimų, arba apie 34,2 proc.
„Tai gąsdinantys skaičiai“, – situaciją įvertino K. Zamarytė-Sakavičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jau 2025 metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje siekė apie vieną vaiką vienai moteriai. Viceministrės vertinimu, jeigu pirmojo šių metų pusmečio tendencija išliktų, 2026 metais šis rodiklis galėtų kristi iki maždaug 0,7.
Pasak jos, toks lygis rodytų „labai gilią demografinę krizę“, ilgainiui galinčią sukelti rimtų socialinių ir ekonominių problemų.
K. Zamarytė-Sakavičienė mano, kad santuokų ir gimimų mažėjimas yra tarpusavyje susiję reiškiniai. Jos teigimu, apsisprendimui susilaukti vaikų svarbus stabilumas ir saugumas, o statistiškai daugiausia vaikų gimsta santuokoje gyvenančioms poroms.
Siūlo neapsiriboti finansine parama
Viceministrė pabrėžė, kad vienas iš XXI Vyriausybės programos prioritetų yra gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje.
Tarp numatomų priemonių – didesnė parama šeimoms, geresnis būsto prieinamumas, palankesnės galimybės derinti darbą ir šeimą, vaikų priežiūros plėtra bei šeimoms reikalingų paslaugų stiprinimas regionuose.
Anot K. Zamarytės-Sakavičienės, taip pat ketinama peržiūrėti išmokų vaikams sistemą ir siekti, kad gimus vaikui šeimos neprarastų iki tol turėto pajamų lygio.
Tačiau viceministrė įsitikinusi, kad finansinės ir socialinės politikos nepakaks.
„Tokių vertybinių pasirinkimų kaip šeimos kūrimas, santuoka ar vaiko gimimas neįmanoma paskatinti vien ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis – reikalingi ir vertybiniai pokyčiai“, – teigė ji.
Pasak K. Zamarytės-Sakavičienės, apsisprendimui susilaukti vaikų reikšminga ir kultūrinė aplinka – tai, ar šeima, motinystė, tėvystė bei vaikų auginimas visuomenėje laikomi vertingais ir prasmingais pasirinkimais.
„Tapti tėčiu ir mama, ypač daugiavaikiu tėčiu ir mama, turi būti prestižas. Tėčiai ir mamos turi sulaukti tiek valstybės, tiek visuomenės pagarbos ir dėkingumo“, – sakė viceministrė.
Jos teigimu, jauniems žmonėms taip pat reikėtų perteikti požiūrį, kad santuoka nėra laisvės priešingybė, bet gali būti suvokiama kaip „brandi laisvės forma“ ir ilgalaikio tarpusavio įsipareigojimo kelias.
Seime – „Gyvybės kultūros“ pataisos
Šiame kontekste K. Zamarytė-Sakavičienė paminėjo Seime įregistruotą vadinamąjį „Gyvybės kultūros“ įstatymų paketą, apimantį LRT įstatymo, Švietimo įstatymo ir Kultūros politikos pagrindų įstatymo pataisas.
Pasak viceministrės, šiomis pataisomis siekiama skatinti palankesnį visuomenės požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų gimimą.
Ji pabrėžė, kad siūlomos nuostatos nėra orientuotos į draudimus ar ribojimus. Jomis esą siekiama formuoti nuoseklesnę demografinę politiką, kurioje ekonomines ir socialines paramos šeimai priemones papildytų kultūrinės bei vertybinės iniciatyvos.
Viceministrės teigimu, sprendžiant gilėjančias Lietuvos demografines problemas reikėtų vienu metu mažinti ekonomines kliūtis šeimoms ir kurti visuomeninę aplinką, kurioje šeimos kūrimas bei vaikų auginimas būtų suvokiami kaip vertingi pasirinkimai.
