Lapkričio 18 dieną Vilniuje vykstančiuose Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaiduose Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas aukojo šv. Mišias už kunigus ir pašvęstojo gyvenimo narius. Homilijoje ganytojas perspėjo apie pavojų, kai kasdienė tarnystė ir religinės pareigos tampa įpročiu, o gyvas santykis su Kristumi lieka nuošalyje. Pasak arkivyskupo, tikrasis pašaukimo vaisingumas atsiskleidžia ne vien atliekant pareigas, bet ir konkrečiais meilės bei gailestingumo darbais.
Šių metų Aušros Vartų atlaidų tema – „Nepaliaujamos Pagalbos Motina“. Kreipdamasis į kunigus, vienuolius ir kitus tikinčiuosius, arkivyskupas G. Grušas kvietė prašyti Marijos užtarimo, kad kasdienėje tarnystėje nebūtų prarastas svarbiausias jos šaltinis – gyvas susitikimas su Kristumi.
Apmąstydamas Apreiškimo knygos pasakojimą apie atsivėrusius dangaus vartus, ganytojas priminė, kad kiekvienose šv. Mišiose tikintieji dalyvauja tikrovėje, pranokstančioje regimąjį pasaulį.
„Švęsdami Eucharistiją esame įtraukiami į Kristaus garbinimą Tėvui, į Bažnyčios danguje ir žemėje vienybę“, – sakė arkivyskupas.
Pasak jo, Eucharistija nėra vien Jėzaus prisiminimas. Joje pats prisikėlęs Kristus veikia Bažnyčioje, maitina tikinčiuosius savo Žodžiu, dovanoja savo Kūną ir Kraują bei siunčia juos gyventi tuo, ką priėmė.
Pavojus priprasti prie šventų dalykų
Arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad net kasdienis dalyvavimas liturgijoje savaime negarantuoja gilaus dvasinio gyvenimo.
„Galime kasdien švęsti Mišias ir vis dėlto nustoti stebėtis šiuo slėpiniu. Kunigas gali gerai išmanyti apeigas, tiksliai tarti maldas ir kartu nepastebėti, kad jo širdis išsiblaškiusi“, – kalbėjo G. Grušas.
Panašų pavojų, anot jo, patiria ir pašvęstojo gyvenimo nariai, kurie gali ištikimai dalyvauti bendruomenės maldose, tačiau ilgainiui priprasti prie nuolat kartojamų žodžių.
Ganytojas pabrėžė, kad net teologijos studijos savaime neapsaugo nuo dvasinio abejingumo.
„Žinios yra vertingos, bet jos negali pakeisti asmeninio susitikimo su Viešpačiu“, – priminė arkivyskupas.
Pasak jo, tie, kuriems šventi dalykai yra kasdienybė, turi ypač saugotis pavojaus daug kalbėti apie Dievą, vadovauti kitų maldai ir mokyti tikėjimo, tačiau patiems per mažai laiko skirti Jo balso klausymuisi.
Ištikimybė nėra vien pareigų atlikimas
Apmąstydamas Evangelijos palyginimą apie tarnams patikėtas minas, arkivyskupas kvietė kunigus ir vienuolius įvertinti savo pašaukimo vaisingumą.
Pasak jo, kunigystė, pašvęstojo gyvenimo dovana, žmogui suteikti gebėjimai ir patikėti žmonės nėra privati nuosavybė. Visa tai duota tam, kad tarnautų Dievo karalystei.
„Galima išsaugoti nustatytą tvarką, atlikti įprastas pareigas, bet taip ir nepasiekti žmogaus, kuris laukia išklausymo, padrąsinimo ar pagalbos“, – perspėjo G. Grušas.
Jis pabrėžė, kad tikroji ištikimybė pašaukimui nėra vien sugebėjimas išsaugoti tai, kas patikėta.
„Ištikimybė nėra vien tai, kad nieko nepraradome. Ji atsiskleidžia per vaisius, kuriuos Dievas subrandina per mūsų tarnystę“, – sakė arkivyskupas.
Anot ganytojo, ne visus tarnystės vaisius galima pastebėti ar išmatuoti. Kartais tai žmogus, po ilgo laiko sugrįžęs prie sakramentų, kartais – bendruomenėje atkurtas pasitikėjimas arba ištikimas buvimas šalia kenčiančiojo, kai nėra lengvų atsakymų.
Eucharistija turi keisti santykį su žmonėmis
Arkivyskupas pabrėžė, kad tikroji krikščioniška tarnystė kyla iš Eucharistijos, kurioje tikintieji susitinka su Kristumi ir priima Jo meilę.
„Iš Eucharistijos gimsta kantrybė klausytis, drąsa eiti pas nutolusį, atidumas ligoniui, susitaikymas savo bendruomenėje, konkretūs gailestingumo darbai“, – vardijo ganytojas.
Jis ragino kiekvieną tikintįjį klausti savęs, ar dalyvavimas šv. Mišiose iš tiesų keičia jo gyvenimą.
„Jeigu po Komunijos išeiname nepastebėdami artimo, turime savęs klausti, ar leidome priimtai dovanai duoti vaisių“, – sakė G. Grušas.
Pasak jo, Eucharistijos tikslas nėra uždaryti žmogų į asmeninį pamaldumą. Ji ugdo Bažnyčią, kuri, sekdama Kristumi, dovanoja save pasauliui.
Homilijos pabaigoje arkivyskupas priminė Švč. Mergelės Marijos pavyzdį. Ji pirmoji priėmė įsikūnijusį Dievo Žodį ir nešė Jį kitiems.
Ganytojas kvietė kunigus ir pašvęstojo gyvenimo narius apmąstyti, ar Eucharistija tebėra jų pašaukimo centras, ar susitikimas su Kristumi keičia santykį su žmonėmis ir ar jiems patikėtos dovanos duoda vaisių.
Prieš Aukos liturgiją arkivyskupas paragino visus susirinkusiuosius – kunigus, vienuoles ir pasauliečius – visu protu ir širdimi įsitraukti į Eucharistijos slėpinį.
„Kviečiu šiandien ypatingu būdu visus: ir kunigus, ir seseles, ir visus dalyvaujančius šioje Eucharistijoje visu protu ir širdimi įžengti ir aktyviai patirti tą stebuklą ir tą bendrystę, tą dangiškąją Liturgiją, kurią Dievas mums šiandien dovanoja“, – baigdamas homiliją sakė G. Grušas.






