Praėjusį pirmadienį Sicilijoje žuvo brazilų vienuolė Nadir Santos da Silva, vietos Šventosios Dvasios Karmeličių Misionierių instituto vyresnioji. Ji nuskendo gelbėdama bangų į gilumą nešamas savo bendruomenės seseris.
„Kelios seserys buvo seklioje jūros vietoje, kur nebuvo jokio pavojaus, tačiau bangos pradėjo jas traukti į gilumą ir jos ėmė skęsti. Ten buvo trys seserys“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše pasakojo sesuo Ana Paula, priklausanti tam pačiam institutui.
Išgirdusi pagalbos šauksmą sesuo Nadir „nubėgo ir puolė į jūrą mėgindama išgelbėti seseris“.
Pasak sesers Anos Paulos, vienuolei pavyko išlaikyti vieną skęstančią seserį virš vandens.
„Ji laikė tą seserį virš vandens, stengdamasi ją išgelbėti. Ačiū Dievui, pavyko ją išgelbėti“, – sakė ji.
Vėliau į jūrą puolė kita vienuolė, kuri padėjo ištraukti likusias seseris ir iš vandens iškėlė sesers Nadir kūną.
„Buvo mėginama suteikti jai pirmąją pagalbą, tačiau ji jau buvo be sąmonės. Atvykę ugniagesiai po kelių minučių konstatavo vienuolės mirtį“, – pasakojo sesuo Ana Paula.
„Buvo mėginama suteikti jai pirmąją pagalbą, tačiau ji jau buvo be sąmonės. Atvykę ugniagesiai po kelių minučių konstatavo vienuolės mirtį“, – pasakojo sesuo Ana Paula.
„Labiausiai mane sukrėtė tai, kad ji ėjo iki galo. Ji savo gyvenimu įgyvendino tai, ko Jėzus moko šv. Jono evangelijos 15 skyriuje: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.“ Ji atidavė savo gyvybę, kad išgelbėtų savo bendruomenės seserį“, – kalbėjo vienuolė.
Nadir Santos da Silva gimė 1980 metų rugpjūčio 10 dieną Bahijos valstijos kaime Brazilijoje, o būdama šešerių persikėlė į San Paulą.
Pasak monsinjoro Bruno Linso (Bruno Linso), lydėjusio vienuolę kaip dvasinis vadovas, „visa jos istorija yra dieviškojo gailestingumo ikona“.
„Jaunystėje, būdama nutolusi nuo tikėjimo, sesuo Nadir save vadino panke ir anarchiste. Tačiau Šventoji Dvasia joje pažadino gilų atsivertimo kelią, ankstesnį maištingumą paversdama visišku atsidavimu Dievui Karmelyje“, – „Vatican News“ sakė kunigas.
Sesuo Ana Paula teigė daug metų gyvenusi kartu su seserimi Nadir ir apibūdino ją kaip „nepaprastai protingą“.
„Ji gyveno intensyviai, nuoširdžiai ieškojo Dievo ir siekė dvasinės gelmės. Labiausiai mano širdyje išlieka jos liudijimas – ji atsidavė iki galo“, – aiškino vienuolė.
Sesuo Nadir dar jaunystėje įstojo į Šventosios Dvasios Karmeličių Misionierių institutą, kurį 1984 metų liepos 30 dieną Nova Almeida mieste įkūrė motina Maria José do Espirito Santo (Marija Žozė do Espiritu Santo).
Instituto charizma – „kontempliuoti evangelizuojant“, o jo bendruomenės veikia Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.
Institutas pareiškime teigė, kad „sesers Nadir mirtis, nors ir skaudi, paliko šviesos pėdsaką“.
„Tai įrodymas, kad net tragedijos akivaizdoje išlieka tikrumas, jog tie, kurie miršta su Kristumi, gyvena Jame. Jos išėjimas iš šio pasaulio į amžinybę tapo antspaudu gyvenimo, pasirinkusio ne paviršutiniškumą, bet gilų pasinėrimą į meilės slėpinį“, – teigiama kongregacijos pareiškime.
„Tai įrodymas, kad net tragedijos akivaizdoje išlieka tikrumas, jog tie, kurie miršta su Kristumi, gyvena Jame. Jos išėjimas iš šio pasaulio į amžinybę tapo antspaudu gyvenimo, pasirinkusio ne paviršutiniškumą, bet gilų pasinėrimą į meilės slėpinį“, – teigiama kongregacijos pareiškime.
„Net ir skausme išliekame tikri, kad mirtis neturi paskutinio žodžio tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje“, – sakė sesuo Ana Paula.
Antradienį Santo Amaro vyskupo augziliaras Marcelo Antonio (Marselas Antonijus) Santo Amaro Karmelio Dievo Motinos vienuolyne San Paule aukojo Mišias už mirusios vienuolės sielą.
Santo Amaro vyskupija taip pat pareiškė užuojautą ir pabrėžė, kad sesuo Nadir „daugelio gyvenime paliko atsidavimo, paprastumo ir tikėjimo liudijimą“.
Vienuolės laidotuvės vyko gegužės 14 dieną San Džiovani La Punta mieste Katanijoje, kur ji gyveno ir vykdė savo misiją.
