Venesuelos kardinolas Diego Padronas (Diegas Padronas) praėjusį penktadienį, rugpjūčio 14 d., patyrė insultą, pranešė Venesuelos vyskupų konferencijos (CEV) pirmininkas ir Valensijos arkivyskupas Jesusas Gonzalezas de Zarate (Chesusas Gonsalesas de Sarate).
Vyskupų konferencijos pirmininkas pranešime nurodė, kad kardinolui D. Padronui „prireikė medicininės pagalbos ir hospitalizacijos“ vienoje gerai žinomoje vietos klinikoje.
Jis taip pat pranešė, kad po insulto 87 metų kardinolo būklė „išliko stabili“. Jo būklės vertinimo rezultatai buvo palankūs, o į gydymą ir medicininę priežiūrą jis reagavo gerai.
„Kviečiame parapijų bendruomenes, apaštalinius judėjimus, vienuolines bendruomenes ir visą Dievo tautą toliau vieningai ir karštai melstis už greitą ir visišką mūsų brangaus kardinolo pasveikimą, patikėdami jo gyvenimą motiniškai Pagalbos Dievo Motinos globai“, – savo pranešimą užbaigė arkivyskupas J. Gonzalezas de Zarate.
Kardinolas D. Padronas yra Kumanos arkivyskupas emeritas. Popiežius Pranciškus jį pakėlė kardinolu per 2023 m. rugsėjo 30 d. konsistoriją.
Vos prieš kelias dienas kardinolas D. Padronas kartu su kardinolu Baltazaru Porrasu (Baltasaru Porrasu) ir vyskupu Jose Ovidio Perezu Moralesu (Chosė Ovidijumi Peresu Moralesu) pasisiūlė būti dialogo proceso, pradėto tarp laikinosios vyriausybės atstovų ir dalies opozicijos, garantais. Jie įsipareigojo stebėti komisijų darbą, kad būtų užtikrinta, jog pasiekti susitarimai galiausiai iš tiesų būtų naudingi Venesuelos žmonėms.
Venesueloje – 10 naujų nuolatinių diakonų
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės proga Barkisimeto arkivyskupijoje buvo įšventinta dešimt naujų nuolatinių diakonų. Venesuelos vyskupai šį įvykį pavadino „malonės, tikėjimo ir gilios bažnytinės bendrystės diena“.
Mišios vyko Nazareto Šventosios Šeimos parapijoje, joms vadovavo Barkisimeto arkivyskupas Palito Rodriguezas Méndezas (Politas Rodrigesas Mendesas). Jose taip pat dalyvavo Kalaboso arkivyskupas Manuelis Diazas (Manuelis Diasas), kuris pasveikino diakonus ir jų šeimas: „Tarnystė niekada nepaliekama nuošalyje – nei kunigo, nei vyskupo tarnystėje.“
Arkivyskupas P. Rodriguezas savo ruožtu pabrėžė nuolatinio diakonato tarnystės pobūdį: „Dievo Karalystėje kelias į šlovę visada veda per tarnystę. Diakonatas nėra garbės titulas, bet savitas pašaukimas, kuriame tikroji didybė yra mylėti ir tarnauti kaip Kristus.“
