Kalba pasakyta 2026 m. rugsėjo 26 d., renginio „Žygis už gyvybę” Vilniuje metu
Mieli susirinkusieji,
sveikinu Jus Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vardu.
Šeima yra pirmoji vieta, kur gyvybė laukiama, priimama ir globojama. Todėl šiandien mūsų balsas turi nuskambėti aiškiai ir drąsiai.
Šiandien esame čia tam, kad savo buvimu paliudytume pagarbą gyvybei – dovanai, kurios nė vienas sau nesuteikėme. Tikime, kad gyvybė yra Dievo dovana, todėl nesame jos šeimininkai. Esame pašaukti ją priimti, saugoti ir branginti.
Tačiau pagarba gyvybei negali likti vien gražiais žodžiais. Ji turi tapti mūsų darbais, pasirinkimais ir kasdiene laikysena.
Lietuvos Konstitucija įtvirtina, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad ši teisė nedaloma: arba gyvybė yra, arba jos nėra.
Turime kurti visuomenę, kurioje sunkumus patirianti nėščia moteris neliktų viena. Visuomenę, kurioje jai niekada nereikėtų rinktis tarp savo vaiko ir savo ateities. Turime suteikti būsimai mamai visą palaikymą ir pagalbą, tiek materialinę, tiek emocinę, reikalingą laukiantis naujo žmogaus.
Mūsų tikslas – ne teisti, o ištiesti ranką. Kai moteris sunkiu metu jaučia palaikymą, jai daug lengviau priimti savo vaiką.
Turime kurti visuomenę, kurioje būsimas tėtis būtų drąsinamas ne pasitraukti, bet likti šalia – prisiimti atsakomybę už savo vaiką ir jo mamą.
Gerbkime kiekvieną ateinančią gyvybę – nepriklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės ar gyvenimo aplinkybių. Saugokime ir vaiko teisę, kiek tai įmanoma, augti mylimam savo mamos ir tėčio.
Neužmirškime ir senelių. Jų išmintis, patirtis ir pagalba yra atrama kiekvienai jaunai šeimai. Gyvybės kultūra kuriama ne vienos kartos, o per kartas.
Turime būti šalia žmogaus ir jo gyvenimo pabaigoje – padėti jam oriai gyventi, rūpintis juo, mažinti kančią ir neleisti, kad žmogaus silpnumas, liga ar pažeidžiamumas taptų priežastimi abejoti jo gyvenimo verte.
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau linksta į patogumą ir nebenori atsiverti naujai gyvybei. Tačiau taip ji nepatiria to su niekuo nepalyginamo džiaugsmo, kai naujas žmogus praplečia mūsų širdies horizontus ir kartu su rūpesčiu atneša tikrą laimę dalintis gyvenimu. Jei užsiversime gyvybei, silps ir ges mūsų Tautos gyvybė, neišliksime kaip stipri Tauta ir valstybė. Kiekvienas gimęs vaikas yra ne tik šeimos džiaugsmas, bet ir visos Lietuvos viltis.
Nesirinkime lengviausio kelio. Rinkimės meilės, atsakomybės ir visapusiškos pagarbos žmogaus gyvybei kelią.
Nestabdykime plakančios širdies: nei mažiausios, dar negimusio vaiko širdies, nei savo pačių širdžių, kurios gali mylėti daugiau, nei manome.
Ačiū, kad šiandien esate čia.
Ačiū, kad renkatės gyvybę.
