Nors pastorius Ezra Jinas (Ezra Dzinas) atgavo laisvę, jo mintys tebėra su aštuoniais Pekino Siono bažnyčios vadovais, kurie vis dar laikomi suimti Kinijoje. Jis meldžiasi, kad krikščionių padėtis šalyje netrukus palengvėtų, o jų patiriami išbandymai atneštų gausių dvasinių vaisių.
Neseniai Vašingtone, Biblijos muziejuje, duodamas interviu leidiniui „The Christian Post“, E. Jinas savo paleidimą įvertino kaip Kinijos prezidento Xi Jinpingo geros valios gestą. Liepą, po 266 dienų sulaikymo, pastorius buvo paleistas ir išvyko į Jungtines Valstijas.
E. Jinas viliasi, kad Kinijos komunistų partijos (KKP) lyderis, praėjusią savaitę tris dienas viešėjęs Vašingtone, parodys tokią pačią gerą valią ir kitiems dėl tikėjimo kenčiantiems krikščionims.
Sulaikyti tebėra aštuoni Siono bažnyčios vadovai ir bendradarbiai: Gao Yingjia, Wang Lin, Yin Huibin, Wang Zhong, Wang Cong, Liu Zhenbin, Lin Shucheng ir Wu Qiuyu. 2026 m. rugsėjo duomenimis, jie laikomi Beihai sulaikymo centre Guangsi regione.
„Meldžiuosi – ir tikiuosi, kad kiti prisidės prie šios maldos, – kad prezidentas Xi sustabdytų krikščionių persekiojimą“, – sakė E. Jinas. Jo žodžius į anglų kalbą vertė dukra Grace Jin Drexel (Greis Dzin Dreksel).
Augimas, kurį suteikė Dievas
E. Jino įkurtas neregistruotų namų bažnyčių tinklas tapo vienu didžiausių Kinijoje. Pasak pastoriaus, daugelį metų trukę KKP mėginimai slopinti jo bendruomenę davė priešingą rezultatą – ji tapo geriau pasirengusi tarnauti žmonėms visoje šalyje.
E. Jinas gimė Šiaurės Kinijos kaime korėjiečių kilmės šeimoje. Krikščioniu jis tapo nusivylęs KKP, kai 1989 m., studijuodamas geofiziką Pekino universitete, dalyvavo Tiananmenio aikštės protestuose.
Kurį laiką dirbęs užsienio bendrovėje, o vėliau tarnavęs valstybės pripažįstamose Trijų savarankiškumų patriotinio judėjimo bažnyčiose, 2007 m. E. Jinas įkūrė Siono bažnyčią. Prieš tai jis buvo įgijęs daktaro laipsnį Fullerio teologijos seminarijoje Kalifornijoje.
„Iš pradžių neplanavau konkrečiai steigti bažnyčios“, – prisiminė jis. Grįžęs iš JAV E. Jinas pirmiausia ketino padėti vienai Pekino seminarijai. Tačiau atsiradus galimybei įkurti Siono bažnyčią, Dievas, pasak jo, netikėtai leido bendruomenei sparčiai augti, ir ji tapo viena didžiausių Pekine.
„Prieš valdžiai mus uždarant, kiekvieną sekmadienį į bažnyčią ateidavo apie 1 500 žmonių. Tikriausiai tai buvo viena didžiausių bendruomenių, kokias Kinijoje matėme nuo Kultūrinės revoliucijos laikų“, – pasakojo pastorius ir pridūrė, kad tarp tikinčiųjų buvo daug jaunimo.
Didėjanti Siono bažnyčios įtaka sukėlė komunistinės valdžios įtarimų. 2018 m. kovą visa bendruomenė ryžtingai atsisakė vykdyti KKP reikalavimą maldos salėje įrengti 24 veido atpažinimo kameras. E. Jinas šį įvykį laiko itin įtemptų santykių su valstybės institucijomis pradžia.
Tų pačių metų birželį E. Jinas su šeima persikėlė į Jungtines Valstijas, tikėdamasis sumažinti įtampą. Tačiau po mėnesio, spaudimui neslūgstant, jis vienas grįžo į Kiniją. Kai kurių šeimos narių po to nematė aštuonerius metus.
Pamaldos vaikštant
Nepaisant valdžios pastangų, Siono bažnyčios veikla tik išsiplėtė, kai 2018 m. rugsėjį buvo uždarytos jos patalpos. E. Jinas ragino tikinčiuosius rinktis parkuose ar gyvenamuosiuose rajonuose, klausytis iš anksto įrašytų jo pamokslų, dalytis Evangelija ir šlovinti Dievą vaikštant.
„Tuo metu tai pavadinau „pamaldomis vaikštant“. Pats sugalvojau tokį būdą“, – prisiminė jis.
Ši praktika parengė bendruomenę tarnauti tūkstančiams žmonių visoje šalyje, kai prasidėjo COVID-19 pandemija. Kitoms bažnyčioms užsidarant ir jų nariams nusimenant, Siono bažnyčios tikintieji, pasak E. Jino, džiaugėsi, kad jau buvo pasirengę tokiai situacijai.
„Nesitikėjau, kad 2020 m. prasidės pandemija. Mes pirmieji pradėjome rengti pamaldas per „Zoom“, ir tai labai padrąsino daugelį mūsų bendruomenės narių. Žmonės vėl galėjo tiesiogiai bendrauti su mumis“, – aiškino jis.
Prie Siono bažnyčios „Zoom“ pamaldų pradėjo jungtis krikščionys iš įvairių Kinijos vietų. Pasak E. Jino, dalyvių skaičius išaugo nuo 300 iki 5 tūkst. – tiek leido didžiausias ir brangiausias „Zoom“ planas. Kai kuriais sekmadieniais prisijungdavo daugiau kaip tūkstantis padrąsinimo ieškančių pastorių.
„Kinijoje, jei „Zoom“ susitikime dalyvaudavo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, tai būdavo Siono bažnyčios renginys“, – tvirtino jis.
Pandemijai slūgstant ir ribojimams švelnėjant, E. Jinas bei kiti bažnyčios vadovai sunerimo sužinoję, kad daugelyje kitų miestų krikščionys „Zoom“ pamaldas vis dar laikė vienintele bendrystės forma.
Todėl jis subūrė nedideles lankymo grupes. Jos vykdavo pas tokius tikinčiuosius ir ragindavo juos neapsiriboti internetinėmis pamaldomis, bet pradėti susitikinėti ir gyvai.
„Taip per trejus metus daugiau kaip 40 miestų įkūrėme daugiau kaip 100 bažnyčių“, – pažymėjo E. Jinas.
Plati per „Zoom“ vykdyta krikščionių ugdymo veikla, kuriai bendruomenę netiesiogiai parengė 2018 m. valdžios represijos, galiausiai tapo pagrindu kaltinimui dėl „neteisėto informacinių tinklų naudojimo“. Pagal šį kaltinimą praėjusiais metais buvo suimtas E. Jinas ir kiti Siono bažnyčios vadovai.
„Mes visi esame viena šeima“
E. Jinas paragino amerikiečius nuoširdžiai melstis ne tik už aštuonis vis dar sulaikytus Siono bažnyčios vadovus, bet ir už šimtus kitų Kinijos krikščionių, kalinamų dėl Evangelijos. Tarp jų jis paminėjo ir „Siono šviesos bažnyčios“ pastorių Gao Quanfu.
Pastorius su nerimu pažymėjo, kad, kaip pranešama, po jo paleidimo su kitais sulaikytaisiais elgiamasi griežčiau, o KKP esą siekia paspartinti jų nuteisimą.
„Amerikos krikščionys turi labai daug ką nuveikti. Nors mūsų tautybės gali skirtis, Kristuje Jėzuje esame viena. Visi esame viena šeima ir to paties kūno nariai. Todėl, kai kenčia vienas narys, iš tiesų visi kartu jaučiame jo skausmą“, – kalbėjo E. Jinas.
Kaip pavyzdį jis paminėjo, kad daugelis Kinijos bažnyčių gedėjo praėjusiais metais mirusio „Turning Point USA“ įkūrėjo Charlie Kirko ir vidury nakties stebėjo jo atminimo ceremoniją.
„Taigi kenčia ne vienas žmogus. Yra daugybė kitų, kurie išpažįsta tą patį tikėjimą kaip mes ir taip pat tarnauja mūsų Dievui. Manau, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu yra viena iš daugiausia krikščionių turinčių pasaulio šalių. Todėl jūsų, Amerikos krikščionių, maldos, tvirtumas, balsas ir veiksmai turi lemiamą reikšmę“, – pabrėžė pastorius.
E. Jinas taip pat ragino krikščionis, kad ir kur jie gyventų, dvasiškai ruoštis galimam persekiojimui.
Paklaustas, ar kai kurių Vakarų valstybių per COVID-19 pandemiją bažnyčių atžvilgiu taikyta į KKP veiksmus panaši taktika rodo pasaulyje stiprėjantį priešiškumą krikščionybei, E. Jinas pažymėjo, kad XX amžiuje Vakaruose ėmė silpti ir baigtis laikotarpis, kai krikščionybė dominavo kultūriniame gyvenime.
„Vakarų visuomenėje taip pat egzistuoja stipri socialinė jėga, labai nepalanki krikščionybei. Todėl iššūkiai krikščioniškam tikėjimui neapsiriboja Kinija ar Artimaisiais Rytais – jie iš tiesų yra pasaulinio masto. Tai svarbus priminimas Jungtinių Valstijų krikščionims išlikti ypač budriems“, – aiškino jis ir priminė, kad Jėzus savo mokinius perspėjo apie būsimą persekiojimą.
„Krikščionys neišvengiamai susidurs su tokiu persekiojimu. Paulius mokė, kad į Dievo Karalystę tenka įeiti per kančias. Tai teko patirti visų laikų krikščionims. Paulius patvirtino, kad kelias į Dievo Karalystę susijęs su kentėjimu“, – pridūrė E. Jinas.
Šimteriopas derlius
Cherie Geng (Šeri Geng), kuri įtikėjo per E. Jino tarnystę ir kurios vyras yra vienas iš aštuonių vis dar sulaikytų Siono bažnyčios vadovų, leidiniui „The Christian Post“ pasakojo, kad krikštydamas naujus tikinčiuosius E. Jinas viešai jų klausdavo, ar jie pasirengę kentėti dėl Jėzaus Kristaus, net jei tai kainuotų gyvybę.
„Kančia yra Kinijos bažnyčių DNR“, – sakė C. Geng. Savo šeimos padėtį ir platesnį krikščionių persekiojimą Kinijoje ji vertina kaip auką, iš kurios, jos viltimi, Dievas išaugins gausių vaisių.
E. Jinas pritarė šiam vertinimui ir pažymėjo, kad Kinijos Bažnyčia sparčiai augo būtent persekiojimų sąlygomis. Pasak jo, prieš 1949 m. Mao Zedongo vadovaujamą revoliuciją Kinijoje galėjo būti apie 700 tūkst. protestantų. Jo vertinimu, dabar krikščionių šalyje greičiausiai yra daugiau kaip 80 mln.
„Nuo tada, kai 1949 m. valdžią perėmė komunistai, Bažnyčia patyrė tokias represijas, kokių istorijoje pasitaikė retai, – teigė jis. – Tačiau nuo revoliucijos iki šių dienų krikščionybė Kinijoje nepaprastai išaugo. Valdžios vertinimu, šalyje yra apie 35 mln. krikščionių. Tačiau įskaičiavus neregistruotus tikinčiuosius, atsargus vertinimas siekia apie 80 mln. Pagalvokite: tai istorijoje retai matytas atvejis – šalyje, kurioje krikščionių beveik nebuvo matyti, jų skaičius išaugo iki 80 mln.“
Krikščionių persekiojimą stebinti nevyriausybinė organizacija „Open Doors“ skaičiuoja, kad Kinijoje yra beveik 97 mln. krikščionių. Organizacijos teigimu, KKP totalitarinę 1,4 mlrd. gyventojų turinčios šalies kontrolę lydi stiprėjanti „diktatoriška paranoja“, valdžiai baiminantis prarasti įtaką jaunajai kartai.
Per valdžios represijas ypač taikomasi į krikščionių vadovus, dirbančius su jaunimu. Nuo 2018 m., kai įsigaliojo atnaujintos Religinių reikalų taisyklės, jaunesniems nei 18 metų asmenims draudžiama lankyti bažnyčias ar dalyvauti religinėje veikloje.
E. Jino teigimu, itin intensyvus persekiojimas Kinijos Bažnyčią slegia jau maždaug dešimtmetį, tačiau jis abejoja, ar tokia padėtis galėtų tęstis dar dešimt metų. Pastorius tikisi, kad persekiojimui susilpnėjus jo dvasiniai vaisiai taps dar gausesni.
„Svarbiausia – kas bus toliau, – kalbėjo jis. – Tikėtina, kad visoje visuomenėje prasidės labai stiprus tikėjimo atsigavimas. Tikėjimas yra žmogaus viduje, todėl išorinis spaudimas negali jo atimti. Kol spaudimas tęsiasi, tie, kurių tikėjimas nėra tvirtas, pasitraukia, tačiau tvirtai tikintiesiems jis turi apvalantį ir stiprinantį poveikį. Pasikeitus aplinkybėms ši sukaupta jėga gali staiga prasiveržti ir paskatinti spartų augimą.“
„Tuomet galite išvysti trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ar net šimteriopą derlių, – pridūrė E. Jinas. – Tikiu, kad dar būdamas gyvas pamatysiu Kinijoje dar vieną didžiulį dvasinį atgimimą.“
