Krikščionims Afganistane gresia „genocidas“, teigia religijos laisvės ir islamo ekstremizmo ekspertas, anksčiau šalyje dirbęs humanitarinės pagalbos darbuotojas Martinas Parsonsas.
Žurnalui „The Critic“ rašęs M. Parsonsas prisiminė savo patirtį praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai Talibanas pirmą kartą perėmė valdžią. Krikščionims, atsisakiusiems išsižadėti savo tikėjimo, būdavo įvykdoma mirties bausmė, muzika buvo uždrausta kaip nesuderinama su islamu, o tariamai amoraliomis laikytos moterys buvo žudomos ir metamos į upes.
Prieš penkerius metus, po du dešimtmečius trukusio sukilimo, JAV pajėgoms traukiantis iš Afganistano Talibanas sugrįžo į valdžią, o po 2001 m. JAV vadovaujamos invazijos suformuota vyriausybė žlugo.
Pasak M. Parsonso, antrą kartą valdžią perėmęs Talibanas elgiasi ne taip brutaliai ir labiau siekia tarptautinio pripažinimo. Vis dėlto, jo teigimu, krikščionims tebegresia didelis pavojus.
Ypač didelį susirūpinimą kelia Talibano apostazės įstatymas, reglamentuojantis bausmes už islamo išsižadėjimą. Pagal jį sveiko proto pilnamečiam vyrui, atsisakiusiam islamo, suteikiamos trys dienos „atgailauti“, o to nepadarius jam gresia mirties bausmė. Islamo išsižadėjusios moterys turi būti įkalinamos iki gyvos galvos ir reguliariai mušamos. Vaikai turi būti sulaikomi iki pilnametystės, o ją pasiekę – sulaukti atitinkamos bausmės.
Daugelyje musulmoniškų valstybių galioja itin griežti įstatymai, draudžiantys ar baudžiantys už islamo išsižadėjimą. Tokios teisės normos paprastai skiria į krikščionybę atsivertusius asmenis nuo krikščionių, gimusių krikščionių šeimose. Pavyzdžiui, Irane būti krikščioniu nėra neteisėta, tačiau už atsivertimą iš islamo į krikščionybę oficialiai numatyta mirties bausmė.
Pavyzdžiui, Irane būti krikščioniu nėra neteisėta, tačiau už atsivertimą iš islamo į krikščionybę oficialiai numatyta mirties bausmė.
Manoma, kad Afganistane gyvena apie 10 tūkst. krikščionių. Pasak M. Parsonso, jiems gresia didelis pavojus.
„Krikščionys yra ypač pažeidžiami, nes, kitaip nei kitų religinių mažumų atveju, Afganistano krikščionių egzistavimo niekada nepripažino nė viena Vakarų remta vyriausybė, valdžiusi nuo Talibano nuvertimo 2001 m. iki jo sugrįžimo 2021 metais“, – teigė ekspertas.
„Tai leido Talibanui neigti Afganistano krikščionių egzistavimą ir visus aptiktus krikščionis laikyti islamo išsižadėjusiais asmenimis, nors daugelis jų iš tikrųjų yra antros ar trečios kartos krikščionys“, – pridūrė jis.
Pasak M. Parsonso, Damoklo kardui, kabančiam virš Afganistano krikščionių, kol kas neleidžia nukristi Talibano vadovybės susiskaldymas. Viena jos dalis norėtų grįžti prie praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio praktikos, kita siekia tam tikro tarptautinio pripažinimo.
Pasak M. Parsonso, Damoklo kardui, kabančiam virš Afganistano krikščionių, kol kas neleidžia nukristi Talibano vadovybės susiskaldymas.
„Nors kai kuriems afganistaniečiams už apostazę buvo įvykdyta mirties bausmė ir yra duomenų apie neteisminius krikščionių nužudymus, kiek galime spręsti, iki šiol nebuvo didelio masto krikščionių žudynių dėl to, kad jie laikomi apostatais. Tiesą sakant, Talibano apeliacinis teismas ne kartą už religinius nusikaltimus skirtas mirties bausmes pakeitė laisvės atėmimo bausmėmis“, – rašė M. Parsonsas.
Jo teigimu, tai, regis, atspindi Talibano viduje vykstančią kovą dėl politikos krypties. Didžioji Talibano dalis esą laiko savaime suprantamu dalyku, kad už apostazę turi būti taikoma šariato numatyta hududo bausmė, tačiau dalis Talibano vadovybės kol kas nori jos netaikyti.
Pastarieji, pasak eksperto, yra pasirengę atidėti šio šariato reikalavimo įgyvendinimą, kad nesužlugdytų galimybės Vakarams pripažinti Talibaną teisėta Afganistano valdžia.
Tuo metu Talibanas renka kuo daugiau informacijos apie šalies krikščionis – kas jie yra, kur gyvena ir ką pažįsta. Baiminamasi, kad gali ateiti diena, kai ši informacija bus panaudota dar griežtesniam susidorojimui su jais.
M. Parsonsas taip pat atkreipė dėmesį į Afganistane ir Pakistane plačiai naudojamą vadovėlį „Hedaya“, kuriame, kaip ir daugelyje kitų islamo tekstų, pateisinamas nemusulmonų pavergimas.
„Aiškūs „Hedaya“ ir Talibano dekretų teiginiai, kad apostatais laikomi žmonės turi būti nužudyti, beveik neabejotinai suteikia būtinų tokio ketinimo įrodymų. Taigi taip – Afganistano krikščionims gresia genocidas“, – teigė M. Parsonsas.
