Rugsėjo 27 d. Lurde popiežius Leonas XIV susitiko su septyniais asmenimis – keturiais vyrais ir trimis moterimis, kurie būdami nepilnamečiai patyrė seksualinį išnaudojimą bažnytinėje aplinkoje. Nepaisydamas itin intensyvios vizito programos, Šventasis Tėvas šiam susitikimui skyrė apie dvi valandas. Iš pradžių kiekvieną iš jų jis priėmė asmeniškai, išklausė jų istorijas ir nuomonę apie tai, ką reikėtų daryti siekiant atkurti teisingumą ir užkirsti kelią naujiems išnaudojimo atvejams. Vėliau įvyko bendras susitikimas. Šventasis Sostas, saugodamas aukų privatumą, jų vardų neskelbė, tačiau po susitikimo keturi vyrai ir viena moteris patys nusprendė viešai papasakoti apie savo patirtį.
Vyriausias iš jų – 80-metis į pensiją išėjęs policininkas Jeanas-Marie Delbos. Vaikystėje jis mokėsi katalikiškoje mokykloje Betarame, Lurdo-Tarbo vyskupijoje, kur 1957 m. pateko į neturtingų šeimų vaikams skirtą bendrabutį. Ten jį seksualiai išnaudojo už bendrabutį atsakingas kunigas. Po 2021 m. Prancūzijoje atlikto nacionalinio tyrimo dėl seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje įsteigta nepriklausoma Pripažinimo ir atsiteisimo komisija 2023 m. pripažino kunigo nusikaltimą ir J.-M. Delbos patirtą skriaudą bei išmokėjo jam kompensaciją. 2025 m. vyras išleido autobiografinio pobūdžio pasakojimą, kuriame aprašė ir tai, kaip anksčiau mėgino kalbėti apie patirtą išnaudojimą, tačiau juo nebuvo patikėta.
2023–2025 m. buvo surinkta daugiau kaip 200 buvusių Betaramo auklėtinių liudijimų apie fizines bausmes, psichologines kančias ir seksualinį išnaudojimą. Įvairaus sunkumo seksualinio išnaudojimo epizodais, vykusiais XX a. antroje pusėje, apkaltinta 14 kunigų ir vienuolių; beveik visi jie jau buvo mirę, kai šie faktai pradėjo kilti į viešumą. Ateistu save vadinantis J.-M. Delbos žurnalistams sakė žinantis, kad patirtas žaizdas nusineš į kapą, tačiau susitikimas su popiežiumi jam buvo labai svarbus ir sukrečiantis. „Praėjo 65 metai, kai visa tai atsitiko ir aš praradau tikėjimą. Šiandien pirmą kartą po 60 metų dalyvavau Mišiose“, – sakė jis. Po susitikimo vyras pridūrė: „Įgijau naują žvilgsnį į tai, kas yra Bažnyčia ir kas yra šis popiežius.“
Su Leonu XIV susitiko ir 65 metų Véronique Garnier, kuri būdama keturiolikos patyrė seksualinį išnaudojimą iš jos šeimai artimo kunigo. Kitaip nei J.-M. Delbos, ji išlaikė tikėjimą, tačiau turėjo nueiti ilgą ir sunkią vidinę kelionę, kol pasijuto išsilaisvinusi iš patirtos žaizdos. Apie ją V. Garnier papasakojo 2017 m. išleistoje knygoje „Trečioji diena“, vėliau liudijo Prancūzijos vyskupams ir nepriklausomai seksualinio išnaudojimo tyrimo komisijai. Nuo 2020 m. ji vadovauja draugijai „Tikėjimas ir atsparumas“, o šiuo metu yra atsakinga už seksualinio išnaudojimo prevencijos programas Orleano vyskupijoje. Popiežiui ji kalbėjo apie prevenciją, institucinę kultūrą ir atsakomybę. V. Garnier teigimu, Leonas XIV jos klausėsi labai atidžiai ir nuoširdžiai, todėl ji tikisi gilių pokyčių.
V. Garnier teigimu, Leonas XIV jos klausėsi labai atidžiai ir nuoširdžiai, todėl ji tikisi gilių pokyčių.
Pokyčių viliasi ir 43 metų psichoterapeutas Jerome’as Guillement, jauniausias iš septynių susitikimo dalyvių. Kalbėdamasis su popiežiumi jis aptarė tai, kas Prancūzijos Bažnyčioje jau padaryta reaguojant į seksualinio išnaudojimo atvejus. J. Guillement pabrėžė, kad nuveikta daug, tačiau to dar nepakanka, kad būtų galima teigti, jog nebeliko sisteminių ir institucinių prielaidų tokiam išnaudojimui.
J. Guillement ir šiandien yra aktyvus savo parapijos narys bei choristas. Tik artėdamas prie trisdešimties jis suvokė, kad vaikystėje patyrė kunigo ir kelių bendraamžių seksualinį išnaudojimą. Jo teigimu, šie įvykiai buvo visiškai išstumti iš sąmonės dėl trauminės amnezijos, nors psichosomatinės pasekmės – nepaaiškinamos ligos ir sunkumai asmeniniuose santykiuose – lydėjo jį daugelį metų. Prisiminimams pradėjus grįžti, vyras pradėjo psichoanalizę ir pamažu juos atkūrė. 2023 m. jis išleido knygą „Atsparumo keliai mano sužeistame kūne“, kurioje aprašė savo istoriją.
Dar viena su popiežiumi susitikusi auka – 57 metų Olivier Mardi – savo patirtį yra apibūdinęs žodžiais: „Žmogžudystė be lavono“. Tačiau per susitikimą su Leonu XIV jis daugiausia kalbėjo ne apie save, o apie būtinybę atkurti teisingumą ir tais atvejais, kai pagal valstybės baudžiamąją teisę nusikaltimui jau suėjusi senatis arba dėl kitų priežasčių kaltųjų nebeįmanoma patraukti atsakomybėn. O. Mardi buvo išnaudojamas būdamas 9–12 metų, kai giedojo bažnytiniame chore. Jį išnaudojo chorą įsteigęs ir jam vadovavęs kunigas.
O. Mardi kartu su kitais buvusiais choristais įkūrė draugiją „Išlaisvinti balsai“, pareikalavusią didesnės atsakomybės nusikaltusiems asmenims.
Per maždaug 50 choro veiklos metų jį lankė daugiau kaip 1000 vaikų, o keturiolika jų vėliau paliudijo apie priekabiavimą. 2024 m. tuomet jau 88 metų kunigas buvo pripažintas kaltu dėl aštuonių choristų seksualinio išnaudojimo. Tačiau, kadangi nuo nusikaltimų buvo praėję daugiau kaip 30 metų ir buvo suėjusi senatis, valstybės teismas jam bausmės neskyrė – jis sulaukė tik kanoninių sankcijų. 2021 m. O. Mardi kartu su kitais buvusiais choristais įkūrė draugiją „Išlaisvinti balsai“, pareikalavusią didesnės atsakomybės nusikaltusiems asmenims.
Prie panašios draugijos „Laisvas žodis“ įsteigimo Lione 2015 m. prisidėjo ir 54 metų kardiologas Bertrand’as Virieux. 1978–1981 m., būdamas skautas, jis patyrė nederamą vyskupijos kunigo elgesį ir mėginimus jį liesti. Kai 2013 m. faktai pradėjo kilti į viešumą, atsirado dešimtys kitų buvusių skautų liudijimų apie to paties kunigo 1971–1991 m. vykdytą, kai kuriais atvejais gerokai sunkesnį seksualinį išnaudojimą. B. Virieux ir kiti nukentėjusieji ėmė reikalauti teisingumo, o 2020 m. buvęs kunigas, tuo metu sulaukęs 75 metų, buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme.
Po susitikimo su Leonu XIV B. Virieux pabrėžė popiežiaus dėmesingumą: „Mačiau, kad jis pastebi mažiausias detales, kad buvo itin dėmesingas.“ Pasak vyro, susitikimas suteikė jam susitaikymo jausmą. Septynių seksualinį išnaudojimą patyrusių žmonių susitikimas su popiežiumi Lurde tapo proga ne tik papasakoti asmenines istorijas, bet ir kelti teisingumo, atsakomybės, prevencijos bei Bažnyčios institucinės kultūros klausimus.
