Su Aleksejaus Navalno įkurtu Kovos su korupcija fondu (FBK) siejamas politinių projektų vadovas Leonidas Volkovas pastaruoju metu vengia viešai komentuoti klausimus, susijusius su jo veikla Lietuvoje ir viešojoje erdvėje pasirodžiusiais kaltinimais dėl galimų finansinių bei teisinių pažeidimų. Tai vyksta net pačių artimiausių ir fondui lojaliausių žmonių rate, ir kelia įtarimų.
Vienas iš uždaro internetinio pokalbių kambario, skirto stambiems šios organizacijos rėmėjams „FBK draugai“ (rus. „Druzja FBK“), dalyvių pateikė mums susirašinėjimo ekrano kopiją. Iš jos matyti, kad gegužės 11 dieną L. Volkovas pažadėjo partneriams surengti internetinį susitikimą „Zoom“ platformoje ir atsakyti į visus ginčytinus klausimus, tačiau praėjus daugiau nei mėnesiui jis to taip ir nepadarė.
Rėmėjų nepasitenkinimas sustiprėjo po buvusio FBK direktoriaus Ivano Ždanovo interviu žurnalistei ir tinklaraštininkei Irinai Šichman. Pokalbio metu jis kalbėjo apie galimus pažeidimus organizacijos veikloje, tarp jų – ir apie tariamai fiktyvų darbuotojų įdarbinimą.
Pasak I. Ždanovo, Lietuvoje registruota organizacija „Anti-Corruption Foundation Europe“ (ACFE), įsteigta 2021 metais, galėjo būti naudojama ne tik FBK veiklai Europoje organizuoti, bet ir padėti Rusijos piliečiams gauti leidimus gyventi Lietuvoje. Organizacija teikė informaciją valstybės institucijoms, rūpinosi darbuotojų dokumentais ir migracijos procedūromis.
Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą išaugus į Europą norinčių persikelti Rusijos piliečių skaičiui, anot Ždanovo, kai kurie asmenys galėjo būti formaliai įdarbinami ACFE tam, kad lengviau gautų teisę gyventi Lietuvoje. Jis teigia, kad tokia schema galėjo būti naudojama už atlygį.
Tai ne vieninteliai buvusio fondo vadovo priekaištai. I. Ždanovas taip pat kalbėjo apie galimą savanoriškų aukų naudojimą ne pagal paskirtį bei galimus finansinės apskaitos pažeidimus organizacijose, susijusiose su L. Volkovu.
Pats L. Volkovas komentare žiniasklaidos priemonei „Dožd“ yra pripažinęs, kad Lietuvoje veikė juridinis asmuo, skirtas darbuotojų įdarbinimui ir vizų klausimams spręsti po to, kai FBK Rusijoje buvo pripažintas ekstremistine organizacija.
Vėliau „Novaja Gazeta Europe“ paskelbė tyrimą, kuriame nurodoma, kad Lietuvos registruose veikia dvi su FBK siejamos organizacijos – „Anti-Corruption Foundation Europe“ ir „Posterum“. Pats L. Volkovas turi leidimą gyventi Lietuvoje.
Iš redakcijos gautos susirašinėjimo kopijos matyti, kad gegužės 11 dieną vienas rėmėjų, Romanas Istominas, paragino surengti bendrą pokalbį dėl viešumoje pasirodžiusios informacijos. Atsakydamas L. Volkovas pažadėjo dar tą pačią savaitę organizuoti nuotolinį susitikimą ir pateikti paaiškinimus. Tačiau pažadas taip ir liko neįgyvendintas.
L. Volkovas taip pat neatsakė į jam redakcijos nusiųstus klausimus.
Primename, kad 2026 metų sausio penktą dieną buvusi „Kovos su korupcija fondo“ darbuotoja Ana Tiron, kuri dabar dirba „Rusijos savanorių korpuse“ (RSK), paskelbė L. Volkovo žinutę, kurią jis jai parašė po žinios apie Deniso Kapustino mirtį (apie jo žūtį pranešė RSK, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo mirtį Ukrainoje inscenizavo specialiosios tarnybos).
L. Volkovas šioje žinutėje rašė: „Pagaliau vieną kartą tikrai įvyko denacifikacija. Padvėse naciukas, kuris vien savo egzistavimu buvo dovana Kremliaus propagandai“. Toje pačioje žinutėje jis kritiškai atsiliepė apie tuometinį Ukrainos karinės žvalgybos vadovą Kyrylą Budanovą, pavadindamas jį „apgailėtinu provincijos polittechnologu“ ir išreikšdamas viltį, kad šis kada nors atsidurs kalėjime.
Po šių pareiškimų Lietuvos migracijos institucijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamos įvertinti, ar L. Volkovo vieši pasisakymai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Tuometinė premjerė Inga Ruginienė sausio 7 dieną pareiškė, kad tokio pobūdžio komentarai yra nepriimtini ir kad tokie asmenys neturėtų jaustis laukiami Lietuvoje.
