Vatikanas patvirtino, kad popiežius Leonas XIV per būsimą kelionę į Lotynų Ameriką susitiks su dvasininkų ir kitų Bažnyčios narių seksualinį išnaudojimą patyrusiais žmonėmis.
Spalio 27 d. paskelbtame Vatikano spaudos tarnybos pranešime nurodyta, kad per lapkričio 6–17 d. popiežiaus vizitą Urugvajuje, Argentinoje ir Peru numatyti „keli susitikimai“ su „dvasininkų ir kitų Bažnyčios narių išnaudojimo aukomis“.
„Šie susitikimai atspindi popiežiaus troškimą išreikšti artumą tiems, kurie kentėjo ir tebekenčia dėl šio smurto, kartu su jais ieškoti gijimo kelių, prieinamų kiekvienam, kuriam jų reikia, ir siekti, kad Bažnyčia būtų saugi ir dvasiškai sveika vieta, gyvenanti Evangelija ir ją skelbianti“, – sakoma pranešime.
Apie susitikimus paskelbta kitą dieną po to, kai nukentėjusiųjų teises ginanti organizacija „Red de Sobrevivientes Perú“ („Peru išgyvenusiųjų tinklas“) paskelbė atvirą laišką žmonių, patyrusių išnaudojimą dabar jau panaikintame pasauliečių judėjime „Sodalitium Christianae Vitae“, vardu.
Organizaciją įkūrė José Enrique Escardó (Chosė Enrikė Eskardo) – pirmasis „Sodalitium Christianae Vitae“ narys, viešai prabilęs apie išnaudojimą, kurį, jo teigimu, patyrė nuo jau mirusio vieno iš judėjimo įkūrėjų Germáno Doigo (Chermano Doigo).
Nors organizacija padėkojo popiežiui Pranciškui už tai, kad 2025 m. panaikino judėjimą, ji išreiškė susirūpinimą, jog Leono XIV kelionės programoje iš pradžių nebuvo numatyta susitikimų su aukomis.
Po Vatikano pranešimo organizacija spalio 27 d. socialiniame tinkle „X“ pareiškė besidžiaugianti, kad Leonas XIV „susitiks su Bažnyčioje patirto išnaudojimo aukomis“.
Vis dėlto ji pabrėžė nenorinti, kad susitikimų dalyviai būtų atrenkami taip, kaip, organizacijos teigimu, nutiko Ispanijoje. „Aukos nori pokyčių Katalikų Bažnyčioje, o ne fotosesijų“, – pareiškė organizacija.
Nors Vatikanas patvirtino, kad popiežius surengs kelis susitikimus su seksualinio išnaudojimo aukomis, kol kas nepaskelbta, kada jie vyks ir kurioje iš trijų lankomų šalių.
Ji rėmėsi kai kurių nukentėjusiųjų kaltinimais, esą Ispanijos Vyskupų Konferencija atrinko tuos žmones, kurie dalyvavo Bažnyčios vykdomose seksualinio išnaudojimo prevencijos programose, ir būtent jiems buvo suteikta galimybė susitikti su popiežiumi per jo birželio vizitą Ispanijoje.
Popiežiaus vizito Ispanijoje generalinis koordinatorius Yago de la Cierva (Jagas de la Sjerva) šiuos kaltinimus atmetė. Birželį „OSV News“ jis pareiškė, kad teiginys, jog kai kurie nukentėjusieji buvo sąmoningai neįtraukti, yra „akivaizdus melas“.
Pasak Y. de la Ciervos, su Leonu XIV susitikusius nukentėjusiuosius parinko Madrido arkivyskupija, tarpvyskupijinis nepilnamečių apsaugos centras ir ombudsmenas, vadovavęs valstybės tyrimui.
Nors Vatikanas patvirtino, kad popiežius surengs kelis susitikimus su seksualinio išnaudojimo aukomis, kol kas nepaskelbta, kada jie vyks ir kurioje iš trijų lankomų šalių.
„Jis tiesiog padėjo“
Leonas XIV atliko reikšmingą vaidmenį „Sodalitium“ byloje, ypač tuo metu, kai vadovavo Čiklajo vyskupijai Peru.
J. E. Escardó apie išnaudojimą šiame pasauliečių judėjime pirmą kartą prabilo daugiau kaip prieš du dešimtmečius, tačiau byla sulaukė didelio dėmesio 2015 m. pasirodžius knygai „Mitad Monjes, Mitad Soldados“ („Pusiau vienuoliai, pusiau kariai“).
Peru žurnalistės Paolos Ugaz ir išnaudojimą patyrusio žurnalisto Pedro Salinaso parašytoje knygoje buvo aprašyti įtariami psichologinio ir seksualinio išnaudojimo atvejai, fizinės bausmės bei itin sunkūs fiziniai pratimai „Sodalitium“ bendruomenėje.
Nuo 2018 m. P. Ugaz ir P. Salinasas, jų pačių teigimu, tapo „Sodalitium“ vykdytos šmeižto kampanijos taikiniais – prieš juos buvo keliamos bylos ir skelbiama medžiaga, kuria siekta diskredituoti jų darbą.
2025 m. interviu „OSV News“ P. Ugaz pasakojo, kad tuometinis Čiklajo vyskupas Robertas Prevostas nuo 2018 m. juos rėmė tyliai, „ne prieš kameras“.
2025 m. interviu „OSV News“ P. Ugaz pasakojo, kad tuometinis Čiklajo vyskupas Robertas Prevostas nuo 2018 m. juos rėmė tyliai, „ne prieš kameras“.
„Jis niekada to nedarė siekdamas pripažinimo. Jis tiesiog padėjo. Jis visada buvo šalia“, – sakė žurnalistė.
Pasak jos, tuometinis vyskupas R. Prevostas buvo vienas iš nedaugelio Peru vyskupų, palaikiusių ją, P. Salinasą ir „Sodalitium“ aukas tuo metu, kai, anot P. Ugaz, judėjimo nariai abejotinais ir neetiškais būdais mėgino juos nutildyti.
P. Ugaz teigimu, nors Peru „smurtautojai ir įtakingieji paprastai išsisuka nuo atsakomybės“, jos byloje teisingumas atėjo iš išorės. „Ne todėl, kad šalis staiga suprato, jog „Sodalitium“ išnaudojo savo narius, atėmė žemę iš ūkininkų ir persekiojo žurnalistus. Ne. Teisingumas atėjo Bažnyčios, o ne teismų dėka“, – sakė ji.
Kaltinimai dėl veiksmų Čiklajo vyskupijoje
Netrukus po to, kai 2025 m. gegužės 8 d. Robertas Prevostas buvo išrinktas popiežiumi Leonu XIV, organizacija SNAP, vienijanti dvasininkų seksualinį išnaudojimą patyrusius žmones, pareiškė, kad jis esą nesiėmė tinkamų veiksmų 2022 m. Čiklajo vyskupijoje nagrinėjant trijų moterų pateiktus kaltinimus dėl seksualinio išnaudojimo.
SNAP teigimu, tuometinis vyskupas R. Prevostas neva nepradėjo tyrimo ir Romai perdavė „nepakankamą informaciją“. Organizacija taip pat tvirtino, kad kaltintas kunigas, nepaisant pareikštų kaltinimų, galėjo tęsti tarnystę.
SNAP nurodė 2025 m. kovo 25 d. pateikusi skundą prieš tuometinį kardinolą R. Prevostą pagal 2023 m. popiežiaus Pranciškaus dekretą „Vos estis lux mundi“.
Čiklajo vyskupija šiuos kaltinimus paneigė. Jos teigimu, 2022 m. balandį vyskupas R. Prevostas susitiko su nukentėjusiosiomis, vėliau pašalino kaltintą kunigą ir suspendavo jį nuo tarnystės, o tyrimo rezultatus perdavė Vatikanui.
„Kiekviena žiniasklaidos priemonė bandė diskredituoti kardinolą, teigdama, kad jis nieko nedarė. Tai melas. Jis išklausė, laikėsi nustatytų procedūrų, o šis procesas vis dar tęsiasi“, – 2025 m. gegužę per spaudos konferenciją pareiškė Čiklajo vyskupas Edinsonas Farfánas (Edinsonas Farfanas).
kampanija siekta diskredituoti R. Prevostą dėl jo paramos aukoms.
Paklausta apie SNAP kaltinimus Leonui XIV, P. Ugaz pabrėžė, kad nukentėjusiųjų pasakojimai apie patirtą išnaudojimą nekelia abejonių, tačiau kaltinimai dėl tuometinio vyskupo neveiklumo, jos nuomone, buvo „Sodalitium“ narių vykdytos šmeižto kampanijos dalis. Pasak jos, šia kampanija siekta diskredituoti R. Prevostą dėl jo paramos aukoms.
Po konklavos 2025 m. gegužę „OSV News“ kalbintas kun. Hansas Zollneris (Hansas Colneris), vienas žinomiausių Bažnyčios ekspertų nepilnamečių apsaugos srityje ir Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Antropologijos instituto vadovas, taip pat teigė manantis, kad kaltinimai tuometiniam vyskupui R. Prevostui buvo „Sodalitium“ narių inicijuotos kampanijos dalis.
„Nemačiau jokių įtikinamų įrodymų ar dokumentų, kuriuos SNAP, svetainė „BishopAccountability“ ar kas nors kitas būtų pateikęs šiems kaltinimams pagrįsti“, – sakė kun. H. Zollneris.
Popiežius susitinka su pavieniais nukentėjusiaisiais
Nors Peru nukentėjusieji atsargiai palankiai įvertino Vatikano pranešimą apie būsimus susitikimus, rugpjūtį viena žinoma seksualinio išnaudojimo aukų organizacija Argentinoje pareiškė nepritarianti Leono XIV vizitui šalyje ir atsisakysianti bet kokio dialogo su popiežiumi.
„Jei mūsų tinklas susitiks su Bažnyčios vadovais, tai vyks teisme, kur už savo nusikaltimus atsakingi asmenys yra teisiami ir nuteisiami“, – pareiškė „Red de Sobrevivientes de Abusos Eclesiásticos de Argentina“ („Bažnyčioje išnaudojimą patyrusiųjų tinklas Argentinoje“).
Kaip ir Peru nukentėjusiųjų organizacijos, Argentinos grupė rėmėsi Leono XIV vizitu Ispanijoje ir tvirtino, kad nepriklausomų aukų organizacijų atstovai nebuvo įtraukti į susitikimą su popiežiumi.
Tačiau, „OSV News“ duomenimis, popiežiaus susitikimai su seksualinio išnaudojimo aukomis rengiami su pavieniais žmonėmis, o ne organizacijomis, kad pokalbiai galėtų būti asmeniškesni.
popiežiaus susitikimai su seksualinio išnaudojimo aukomis rengiami su pavieniais žmonėmis, o ne organizacijomis, kad pokalbiai galėtų būti asmeniškesni.
Rugsėjo 27 d. Lurde su Leonu XIV beveik dvi valandas bendravę Prancūzijos dvasininkų seksualinį išnaudojimą patyrę žmonės vėliau pasakojo, kad juos sujaudino popiežiaus asmeninė empatija ir atviras pripažinimas, jog Bažnyčios institucijų nesėkmės leido krizei įsisenėti.
Penki iš septynių susitikime dalyvavusių žmonių per spaudos konferenciją Lurde sakė, kad susitikimas pranoko jų lūkesčius.
„Kai jis pamatė, kokios būklės esu, apkabino mane abiem rankomis. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mane apkabins popiežius. Tai buvo nepaprasta akimirka“, – pasakojo Jean-Marie Delbosas (Žanas Mari Delbosas).
Seksualinio išnaudojimo bylos Argentinoje ir Urugvajuje
Argentiną sukrėtė kelios didelės dvasininkų seksualinio išnaudojimo bylos, pasibaigusios apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir sukėlusios tolesnių kaltinimų dėl galimo institucinio nusikaltimų slėpimo.
Viena garsiausių bylų susijusi su Antonio Provolo kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų institutu, kuriame keli kunigai buvo apkaltinti kurčių mokinių išžaginimu ir smurtu prieš juos.
1830 m. Veronoje, Italijoje, garbingojo Antonio Provolo įkurtas institutas steigė kurčiųjų mokyklas įvairiose pasaulio šalyse. Dvi tokios mokyklos veikė Argentinoje – La Platoje ir Mendosoje.
Italas kun. Nicola Corradi (Nikola Koradis) ir argentinietis kun. Horacio Corbacho (Orasijas Korbačas) buvo nuteisti daugiau kaip 40 metų kalėti už maždaug 20 vaikų seksualinį išnaudojimą Provolo institute Mendosoje. Instituto sodininkas Armando Gómezas (Armandas Gomesas) už mokinių seksualinį išnaudojimą buvo nuteistas 18 metų kalėti.
Dešimt buvusių mokinių visus tris kaltino 25 sunkinančiomis aplinkybėmis padarytais seksualinio išnaudojimo atvejais, įvykusiais 2004–2016 metais.
Kita plačiai nuskambėjusi byla buvo susijusi su kun. Julio Césariu Grassiu, žinomu dėl lėšų rinkimo mokykloms ir vaikų globos namams.
Kita plačiai nuskambėjusi byla buvo susijusi su kun. Julio Césariu Grassiu (Chulijumi Sesariu Grasiu), žinomu dėl lėšų rinkimo mokykloms ir vaikų globos namams. 2009 m. jis buvo pripažintas kaltu dėl nepilnamečio seksualinio išnaudojimo ir nuteistas 15 metų kalėti. 2017 m. Argentinos Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį paliko galioti.
Urugvajaus Katalikų Bažnyčią XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje taip pat sukrėtė skandalas, susijęs su žinomu saleziečiu kun. Adolfu Antelo (Adolfu Antelu), kuris pritraukdavo daug jaunimo, o jo aukojamos Mišios buvo transliuojamos per nacionalinę televiziją.
Jo įkurtai pasauliečių asociacijai „Comunidad Jerusalén“ priklausę jauni vyrai ir moterys patyrė fizinį, seksualinį ir psichologinį kun. A. Antelo išnaudojimą. 1996 m. jam buvo skirtas namų areštas, tačiau kitais metais jis mirė nuo plaučių vėžio dar nepaskelbus galutinio teismo nuosprendžio.
2016 m. balandį Urugvajaus Vyskupų Konferencija oficialiai atsiprašė už dešimtmečius nebaudžiamus dvasininkų seksualinio išnaudojimo atvejus, už kuriuos dėl suėjusių senaties terminų baudžiamoji atsakomybė jau negalėjo būti taikoma.
Po kelių mėnesių vyskupai paskelbė specialios pagalbos linijos rezultatus: per ją gauti 44 skundai dėl 40 kunigų ir vienuolių veiksmų per 70 metų laikotarpį. Vyskupų konferencijos teigimu, dėl šių skundų keturi kunigai buvo nušalinti nuo tarnystės.
