Rugsėjo 10 d. popiežius Leonas XIV priėmė didelę grupę naujų vyskupų, dalyvavusių Šventojo Sosto dikasterijų surengtuose formacijos seminaruose. Kalbėdamas apie vyskupo tarnystę jis pirmiausia pabrėžė būtinybę išlaikyti artimą ryšį su Kristumi. „Būti su Jėzumi. Tarp daugybės dalykų, kuriuos jums, kaip vyskupams, teks daryti, tai yra svarbiausias“, – sakė popiežius.
Remdamasis Evangelija pagal Morkų, kurioje sakoma, kad Jėzus paskyrė Dvylika pirmiausia tam, „kad jie būtų kartu su juo“ ir tik po to siuntė juos skelbti, Leonas XIV priminė, kad tokia pati tvarka galioja ir vyskupams. „Esame vyskupai, bet pirmiausia esame mokiniai“, – pabrėžė jis. Pasak popiežiaus, norėdamas kalbėti apie Jėzų vyskupas pats turi būti su juo, o norėdamas vesti Dievo tautą – kasdien leistis būti Viešpaties vedamas.
Popiežius ragino vyskupus saugoti laiką Eucharistijai, Dievo Žodžiui ir maldai. „Kai širdis lieka arti Jėzaus, tarnystė yra ramesnė, laisvesnė ir vaisingesnė“, – sakė jis, pabrėždamas, kad visa vyskupo tarnystė turi kilti iš mokinio santykio su Kristumi.
Kitas esminis vyskupo bruožas, pasak Leono XIV, yra Gerojo Ganytojo širdis – atsigręžusi į Tėvą ir visiškai dovanojama broliams. Vyskupas turi vis geriau pažinti savo žmonių skausmus, svajones ir džiaugsmus, džiaugtis jų augimu bei pastebėti kunigų, diakonų, katechetų, vienuolių, misionierių ir šeimų dosnumą.
„Mylėkite žmones, kuriuos Viešpats jums patikėjo. Išmokite jų vardus, išklausykite jų istorijas, kai tik galite, užsukite į jų namus, melskitės kartu su jais“, – ragino popiežius. Jis pažymėjo, kad ypač jaunose Bažnyčiose vyskupo apsilankymas dažnai pasako daugiau nei jo žodžiai: palaiminimas, laikas, skirtas kunigui, šeimos išklausymas ar pokalbis su jaunuoliu gali žmogaus širdyje išlikti visam gyvenimui.
Leonas XIV taip pat išskyrė sielovadinį rūpestį, kuris nėra vien pareigų sąrašas. Vyskupas turi įsileisti jam patikėtos Dievo tautos rūpesčius į savo širdį ir kasdien maldoje patikėti žmones Viešpačiui. Popiežius priminė savo pirmtako Pranciškaus mintį, kad vyskupų užduotis – padaryti žmonėms juntamą švelnią Dievo tėvystę.
Ypatingą vietą popiežiaus kalboje užėmė kunigai. „Mieli broliai, raginu jus mylėti savo kunigus. Tegul kiekviename iš jūsų jie atranda tėvą ir brolį“, – kalbėjo Leonas XIV. Jis kvietė vyskupus kunigus išklausyti, drąsinti, už juos melstis ir lydėti jų tarnystėje, o ypatingą dėmesį skirti senyviems ir sergantiems dvasininkams. Kartais, pasak jo, pakanka vieno skambučio, apsilankymo ar šilto žodžio. Vyskupo tarnystę jis priminė šv. Augustino žodžiais – „amoris officium“, meilės tarnystė.
Popiežius atkreipė dėmesį ir į sparčiai besikeičiantį pasaulį. Komunikacijos ir dirbtinio intelekto technologijos atveria anksčiau sunkiai įsivaizduotas galimybes, tačiau, pabrėžė jis, jos negali išlaisvinti žmogaus iš nuodėmės ir jos padarinių, kurie atsispindi dabartinėse krizėse.
Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto iššūkius, Leonas XIV paragino vyskupus savo vyskupijose skatinti apmąstymus ir dialogą. Jis teigė enciklikoje „Magnifica humanitas“ pateikęs ganytojams viziją ir metodą, kaip priimti „didžiulį iššūkį – žmogiškumo saugojimą dirbtinio intelekto eroje“, ir kvietė remti žmones, norinčius įsipareigoti „meilės civilizacijai“.
Baigdamas popiežius ragino naujuosius vyskupus išlaikyti misionierišką širdį. Ji, pasak jo, turi būti atvira ne tik parapijų tikintiesiems, bet ir kitų krikščioniškų konfesijų nariams, kitų religijų išpažinėjams, netikintiesiems ir visiems geros valios žmonėms. „Jis visus išklauso ir gerbia, prisiartina prie visų ir moka atpažinti kiekvieno žmogaus širdyje esantį gėrį“, – vyskupo misionieriaus laikyseną apibūdino Leonas XIV.
