Penktadienį popiežius Leonas XIV apsilankė Paryžiuje įsikūrusioje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO), kur kreipėsi į beveik visų pasaulio valstybių atstovus. Primindamas prieš aštuonis dešimtmečius priimtą UNESCO steigiamąjį dokumentą, jis pabrėžė organizacijos misiją per švietimą, mokslą ir kultūrą stiprinti tautų bendradarbiavimą, taiką, teisingumą, žmogaus teises ir pagrindines laisves.
Popiežius priminė ilgą Katalikų Bažnyčios veiklos švietimo srityje istoriją ir pabrėžė, kad ugdymas negali apsiriboti vien žinių perdavimu – jis turi padėti žmogui ieškoti prasmės. Cituodamas šv. Joną Paulių II, Leonas XIV sakė, kad ugdyti reiškia padėti žmogui labiau „būti“, o ne tik daugiau „turėti“.
Leonas XIV išskyrė tris žmogaus būties bruožus: kiekvienas žmogus ateina į pasaulį kaip vaikas ir savo gyvybę gauna kaip dovaną; kiekvienas gimsta priklausomas nuo kitų, jam reikia ne tik maisto, bet ir rūpesčio, žodžių bei meilės; galiausiai žmogaus orumas turi būti saugomas nuo visko, kas jį menkina. Todėl švietimo, mokslo ir kultūros srityse dirbantys žmonės, pasak popiežiaus, yra ypač pašaukti saugoti žmogaus grožį ir laisvę.
Grįždamas prie UNESCO steigiamojo dokumento teiginio, kad „karai prasideda žmonių protuose, todėl ir taika turi būti kuriama žmonių protuose“, popiežius perspėjo, jog mokslo pažanga be išminties gali tapti naikinimo priemone, ideologijai pajungta kultūra – propaganda, o nuo tiesos atsietas švietimas – sąžinių manipuliavimo įrankiu. Tikra taika, jo teigimu, kyla iš teisingumo ir geros valios, o ne vien iš interesų pusiausvyros.
Kalbėdamas apie sparčią technologijų plėtrą, Leonas XIV atkreipė dėmesį į paradoksą: dirbtines sistemas žmonija vadina „intelektu“, tačiau kartu ne visada pripažįsta kiekvienam žmogui priklausantį orumą. Žmonės vis dažniau vertinami pagal produktyvumą, o laikomi „neproduktyviais“ nustumiami į paribius. Nors technologijos leidžia akimirksniu sujungti žmones ir žemynus, kartu daugėja vienatvės, materialinio ir dvasinio skurdo bei apleistumo.
Popiežius taip pat pabrėžė, kad informacijos gausa nėra tapati išminčiai. Dirbtinis intelektas gali susieti duomenis, tačiau negali atsakyti į esminius klausimus apie žmogaus gyvenimo prasmę. „Prasmė yra deguonis protui“, – sakė Leonas XIV, pabrėždamas ugdymo, medijų ir informacinio raštingumo svarbą. Jo teigimu, be tiesos kalba gali būti pajungta smurtui ir galingųjų interesams, o tik tiesa žmogų daro iš tiesų laisvą.
Popiežius pripažino ir tarptautinių daugiašalių institucijų veiksmingumo krizę, tačiau ragino neprarasti pasitikėjimo. Pasak jo, pasauliui reikia institucijų, galinčių spręsti problemas, kurių atskiros valstybės negali įveikti vienos. Leonas XIV paragino UNESCO ir toliau skatinti tautų tarpusavio supratimą, kultūrų dialogą, švietimą, padedantį įveikti baimes, ir mokslą, tarnaujantį kiekvieno žmogaus gyvenimui.
Leonas XIV Paryžiaus katedroje / EPA nuotr.
Tą pačią dieną Paryžiaus Dievo Motinos katedroje popiežius susitiko su Prancūzijos vyskupais, kunigais, diakonais, vienuoliais, vienuolėmis ir seminaristais. Jis pabrėžė, kad krikščionių bendruomenė nėra „uždara sala“, bet turi būti svetingumo, pagarbos ir prasmės erdvė visiems. Vis dėlto katedra, jo žodžiais, nėra vien architektūros paminklas: „Katedra nėra vien akmeninis apvalkalas, kuriuo galima grožėtis. Katedra gyvena joje švenčiamu slėpiniu. Jei katedroje nebūtų švenčiama liturgija, ji netektų savo sielos.“
Kalbėdamas apie Bažnyčios vienybę, Leonas XIV paragino labiau už asmeninius įsitikinimus liturgijos klausimais branginti bendrystę su Petro įpėdiniu ir visa Bažnyčia. Pasak jo, tokia vienybė gali tapti pranašišku ženklu, kad sutaikytas pasaulis yra įmanomas.
Vakare nacionaliniame Paryžiaus stadione popiežių pasitiko apie 80 tūkst. 15–35 metų jaunuolių. Vigilijoje Leonas XIV ragino juos vengti puikybės, tuštybės, smurto ir godumo, siekti tikėjimo, meilės, kantrybės ir romumo bei „kovoti gerąją tikėjimo kovą“. „Tikrosios laisvės šaltinis – gyvas ryšys su Jėzumi“, – sakė jis.
Popiežius perspėjo, kad godumas ir vartotojiškumas gali palikti žmogų vienišą: galima „turėti viską, bet būti niekuo“, sulaukti daugybės „patiktukų“, bet vis tiek likti vienam. Jis ragino jaunuolius rinktis gėrį ir priminė kriterijų: „Gėris duoda gyvenimą, niekada jo neatima. Gėris rūpinasi, o ne savinasi.“ Krikščionio kova, pasak jo, nėra nukreipta prieš kitus ir nesinaudoja smurto ar paniekos ginklais: „Mūsų vienintelis ginklas yra meilė, kuri save dovanoja.“
Kitą vizito dieną Leonas XIV apsilankė socialinės pagalbos ir integracijos centre „Bachitos namai“. Jis pabrėžė, kad Bažnyčios ir žmonijos istoriją kuria ne tie, kurie primeta save ir užima erdvę, bet tie, kurie „kuria erdvę, inicijuoja taikos procesus, ugdo pasitikėjimą ir skatina gyvenimą“. Popiežius ragino matyti tuos, kuriuos šiuolaikinė ekonomika ir kultūra paverčia nematomais.
Kalbėdamas apie vargšus, Leonas XIV pabrėžė, kad krikščionims jie nėra vien socialinė kategorija, bet pats Kristaus kūnas. Jis priminė, kad kiekvienas žmogus turi ką duoti ir ko gauti: „Nėra tokio vargšo, kad neturėtų ką duoti; nėra tokio turtingo, kad neturėtų ko gauti.“ Popiežius padėkojo visiems Prancūzijoje tarnaujantiems vargstantiems ir paragino savo tarnyste toliau kurti broliškesnę ir žmogiškesnę visuomenę.
