Šio sekmadienio Evangelija mus ragina kartu su Jėzumi šlovinti Tėvą, dangaus ir žemės Viešpatį (plg. Mt 11, 25). Žmogumi tapęs Dievo Sūnus atskleidžia Tėvo meilę kiekvienam kūriniui ir visus ragina būti už ją dėkingiems, sakė popiežius Leonas XIV kreipdamasis į romiečius ir piligrimus, pirmąjį liepos mėnesio sekmadienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę „Viešpaties Angelo“ maldos proga.
Pasak popiežiaus, toks paprastas ir džiugus spontaniškumas – tai Dievo stilius. Jis mėgsta apsireikšti mažutėliams, o labai dažnai lieka nepasiekiamas „išmintingiesiems ir gudriesiems“ (plg. 25 eil.). Šie žmonės taip yra tikri tuo, ką žino, kad nebeatpažįsta Kristaus – Mesijo, aplankančio savo tautą. Žmogiškoji išmintis tapo išdidumu, o geras išsilavinimas virto puikybe. Tikroji Dievo išmintis atsiskleidžia nuolankume. Dievas kreipiasi pirmiausia į tuos, kuriems sunkiausia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti“, – sako Viešpats. Eiti pas Jėzų reiškia atsiliepti į Jo meilę ir gyventi Jo gyvenimą iki pat kryžiaus, kaip Jis pats mums paaiškino: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24). Savęs dovanojimas iš meilės yra Jėzaus „jungas“, apie kurį kalbama šio sekmadienio Evangelijoje (plg. Mt 11, 29).
Kaip gi našta gali būti „lengva“ ir „švelni“ (plg. 30 eil.)? Tai, pasak popiežiaus, įmanoma tik tada, kai Viešpats, pirmasis nešęs savo kryžių, padeda mums nešti mūsų naštas, kai Jis keliauja kartu su mumis, nepalikdamas mūsų vienų. Kaip tikras Mokytojas, Jėzus rūpinasi blogio sužeista žmonija. Dėl to, sakė popiežius, Kristaus sekimas – tai ne žmogų alinanti asketika, bet kelionė, visu rimtumu priimant istorijos dramatiškumą, ir laisvės mokykla, visuomet nušviečianti mūsų kelionės prasmę, ypač tamsiausiomis akimirkomis. Iš tiesų tik Jėzaus kryžius atperka blogį; tik Jo kančia mus vaduoja iš mirtino nuovargio ir suteikia paguodą.
Vergijoje Kristus yra laisvė. Karo akivaizdoje Kristus yra viltis. Nuodėmės valandą Kristus yra atleidimas. Tai ir yra tikroji išmintis – kelias, kuriuo norime eiti drauge, susivieniję kaip Jo mokiniai. Jėzus mus to moko kaip Sūnus, tapdamas mūsų broliu. Šventosios Dvasios galia Jis pats Bažnyčiai apreiškia tiesą apie Dievą ir žmogų, nes „niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“ (27 eil.).
„Brangieji, dėkodami Viešpačiui už šį meilės kupiną artumą, prašykime Marijos, Taikos Karalienės, užtarimo Bažnyčiai ir visam pasauliui“, – baigė popiežius trumpą sekmadienio Evangelijos apmąstymą.
Po kartu su romiečiais ir piligrimais kalbėtos „Viešpaties Angelo“ maldos ir palaiminimo popiežius priminė ketvirtadienį, liepos 2 d., Vietname vykusią kunigo kankinio Pranciškaus Ksavero Troungo Buu Diepo beatifikaciją, prašė melsti naujojo palaimintojo užtarimo šiandien visame pasaulyje persekiojamiems tikintiesiems. Popiežius paminėjo ir žemės drebėjimą Venesueloje, meldė Viešpaties stiprybės visiems kenčiantiesiems.
