Rusija paleido raketų salvę į kelis didžiuosius Ukrainos miestus, per kurią užsiliepsnojo istorinė Kyjivo Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra.
Smurtas nusinešė dar keturias gyvybes sostinėje, kur kilo gaisras UNESCO pasaulio paveldo objekte – Kyjivo Pečorų lauroje, o Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros stogas užsiliepsnojo.
Kaip matė sostinėje dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai, gyventojai bėgo gatvėmis ieškodami priedangos, danguje buvo perimami sviediniai, o mieste krito žėrinčios nuolaužos.
AFP žurnalistas matė, kaip daugiau nei tuzinas gaisrinių automobilių apsupo katedrą, o ugniagesiai nenuilstamai dirbo gesindami gaisrą iš vidaus ir naudodami kėlimo platformas.
Vienoje bažnyčios pusėje matėsi didžiulė skylė, o iš iš dalies sugriauto stogo veržėsi liepsnos.
Pasak Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, gaisras apėmė Ėmimo į dangų katedros stogą. Ugnis išplito maždaug 800 kvadratinių metrų plote ir smarkiai apgadino daugelį viršutinės pastato dalies konstrukcijų bei elementų.
„Pakartotiniai Rusijos smūgiai“
Kultūros ministerija dar sausį pranešė, kad Rusijos atakos apgadino kelis komplekso pastatus.
Kyjivo Pečorų laura, vienuolynas su simboliniais auksiniais kupolais, pastaraisiais metais pateko į antraštes po to, kai buvo išvaryti jos vienuoliai, kaltinti ryšiais su Maskva.
Ukrainos stačiatikių bažnyčia 2022 metais oficialiai atsiskyrė nuo Rusijos, o po dvejų metų Ukrainos vyriausybė uždraudė su Maskvos patriarchatu siejamą Ukrainos stačiatikių bažnyčios padalinį.
Jo atstovas Metropolitas Klemensas (Večeria) paskelbė oficialų komentarą dėl naktinės atakos prieš Laurą.
„Ukrainos stačiatikių bažnyčia griežtai smerkia Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, kurios pasekmė – tūkstančių žmonių žūtis ir šventovių naikinimas, – pareiškė hierarchas. – Dievas nelaimina karo. Jis pats paaukojo save už žmoniją, kad dovanotų jai amžinąjį gyvenimą.“
Metropolitas priminė, kad Kyjivo Pečorų laura pirmiausia yra „maldos vieta ir ypatingo Dievo buvimo pasaulyje centras“. Pasak jo, vienuoliai ilgus metus atkūrinėjo vienuolyną po sovietmečio niokojimų.
„Po apšaudymu pateko ne šiaip pastatas, bet šventovė“, – pabrėžė jis.
Metropolitas taip pat pažymėjo, kad per naktinę ataką apgadinta Ėmimo į dangų katedra simbolizuoja visos Ukrainos tautos kančią.
„Žaizdos, kurias šią naktį patyrė Ėmimo į dangų katedra, atspindi gilią visos Ukrainos tautos tragediją, – konstatavo metropolitas Klemensas. – Tauta taip pat yra sužeista karo, kuris jau seniai peržengė visas įmanomas moralės ribas. Tačiau tikime, kad sugriauta bus dar kartą atstatyta, o mūsų tauta, Dievo padedama, atlaikys ir šiuos išbandymus.“
Vietos karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pasmerkė „tiesioginį smūgį“ šiam objektui.
Kyjivo metropolitas Epifanijus taip pat pasmerkė ataką, pavadindamas ją „nusikaltimu žmoniškumui, istorijai ir krikščionybei“.
Pranešama, kad sostinėje sužeista mažiausiai 23 žmonės, o 140 tūkst. šiaurinių rajonų gyventojų liko be elektros.
Raketų ataka buvo surengta ir į didmiestį Charkivą šiaurės rytuose.
„Penki Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai žuvo per gaisrų gesinimo operacijas dėl pakartotinio Rusijos smūgio“, – platformoje „Telegram“ pranešė I. Klymenka. Taip pat sužeista mažiausiai devyni žmonės.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža sakė, kad taikiniu tapo ir Dnipro miestas, ten sužeistas vienas žmogus.
Sumų srities vadovas Olehas Hryhorovas teigė, kad šiaurės rytų rajone buvo sužeisti trys žmonės, tarp jų – vaikas.
Pirmadienį regiono gubernatorius Dmitrijus Miliajevas pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Rusijos Tulos mieste, esančiame maždaug už 200 kilometrų į pietus nuo Maskvos, žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti.
Taikos derybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos lyderis V. Putinas sekmadienį susisiekė su savo kolega JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kad aptartų konfliktą Ukrainoje.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „aptarė dalykus, kurie galėtų padėti pasiekti taiką dabar“, o jo patarėjas Dmytro Lytvynas žiniasklaidai sakė esąs patenkintas „gana turiningu pokalbiu apie viską“ tarp lyderių.
Kremlius savo ruožtu nurodė, kad V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas taikos deryboms su JAV ir Iranu.
Rusijos invazija į Ukrainą tapo didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurį žuvo tūkstančiai civilių ir šimtai tūkstančių karių.
