Jungtinės Karalystės bažnyčios raginamos sąmoningiau vertinti dirbtinio intelekto naudojimą po to, kai paskelbtos naujos gairės, skirtos padėti krikščionių lyderiams atsakingai įvertinti sparčiai besivystančios technologijos teikiamas galimybes ir keliamą riziką.
Krikščioniškos partnerystės dirbtinio intelekto srityje (AI Christian Partnership, AICP) organizacija paskelbė praktinį dokumentą „AI Guidelines for Christian Ministry“ („Dirbtinio intelekto gairės krikščioniškajai tarnystei“). Jis parengtas bendradarbiaujant su Faradėjaus mokslo ir religijos institutu (The Faraday Institute for Science and Religion), siekiant padėti bažnyčių vadovams atsakingai apsvarstyti, kaip dirbtinis intelektas turėtų būti naudojamas tarnystėje.
Kadangi dirbtinis intelektas, pasak autorių, „nepastebimai įsitvirtina“ daugelyje bažnyčių, gairėse daugiausia dėmesio skiriama generatyvinio dirbtinio intelekto priemonėms, tokioms kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ir „Copilot“, bei jų taikymui pamokslų rengime, pastoracinėje tarnystėje ir bažnyčių administravime.
Dokumente nagrinėjami etiniai, pastoraciniai ir praktiniai dirbtinio intelekto naudojimo aspektai, pateikiamos rekomendacijos kasdieniam jo taikymui ir pavyzdinis pareiškimas, kurį bažnyčios gali pritaikyti savo pozicijai dėl dirbtinio intelekto išdėstyti.
Nors gairės pirmiausia skirtos bažnyčių vadovams, jų autoriai pabrėžia, kad išdėstyti etiniai principai ir praktinės rekomendacijos yra aktualūs visiems krikščionims.
Nors gairės pirmiausia skirtos bažnyčių vadovams, jų autoriai pabrėžia, kad išdėstyti etiniai principai ir praktinės rekomendacijos yra aktualūs visiems krikščionims.
AICP įkūrėjas Chrisas Goswami (Krisas Gosvamis) perspėjo, kad bažnyčios neturėtų pradėti naudoti dirbtinio intelekto vien todėl, kad jis tampa įprasta praktika.
„Dirbtinis intelektas gali būti puiki pagalba tarnystėje, tačiau gali paversti ją greitai parengta, bet paviršutiniška tarnyste. Kaip ir socialinių tinklų atveju, tik po daugelio metų galėsime iki galo suprasti jo poveikį, todėl raginame bažnyčias apie tai rimtai galvoti jau dabar“, – sakė jis.
Šių metų pradžioje gairės buvo išbandytos keturių skirtingų denominacijų bažnyčiose, jas taip pat įvertino Jungtinės Karalystės ekspertai, o vėliau dokumentas buvo patobulintas atsižvelgiant į jų pastabas.
Vienas svarbiausių dokumente keliamų klausimų – ne tik kaip bažnyčios turėtų naudoti dirbtinį intelektą, bet ir kada jo reikėtų atsisakyti.
Ataskaitoje išskiriami dirbtinio intelekto privalumai administravimo, tyrimų, vertimo ir kūrybos srityse, tačiau kartu įspėjama apie netikslios informacijos, kritinio mąstymo silpnėjimo, duomenų privatumo pažeidimų, dvasinio augimo silpnėjimo ir prasmingo žmogiško bendravimo pakeitimo technologijomis pavojus.
Dokumento autoriai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas niekada negalės pakeisti žmogaus tarnystės, nes jam stinga žmogiškojo buvimo, moralinės atsakomybės ir gebėjimo užmegzti santykį su Dievu.
Dokumento autoriai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas niekada negalės pakeisti žmogaus tarnystės, nes jam stinga žmogiškojo buvimo, moralinės atsakomybės ir gebėjimo užmegzti santykį su Dievu.
Bažnyčioms taip pat rekomenduojama dirbtinį intelektą laikyti pagalbininku, o ne ekspertu. Todėl visa jo sugeneruota medžiaga turėtų būti kruopščiai peržiūrima žmogaus ir naudojama pirmiausia jau parengtam turiniui vertinti bei tobulinti, o ne jam kurti.
Faradėjaus mokslo ir religijos instituto ryšių su Bažnyčia direktorė Ruth Bancewicz (Rut Bančevič), priklausanti pagrindinei AICP komandai, teigė, kad bažnyčioms būtina praktinė pagalba, padedanti atsakingai naudoti dirbtinį intelektą.
Jos teigimu, naujosios gairės skatina krikščionis į dirbtinį intelektą žvelgti apgalvotai ir atsakingai.
Dokumento autoriai siekė rasti pusiausvyrą tarp sudėtingų politikos dokumentų, akademinių diskusijų apie dirbtinio intelekto etiką ir pernelyg supaprastintų patarimų, kad gairės būtų naudingos įvairaus dydžio ir skirtingų tradicijų bažnyčioms.
Šios gairės paskelbtos tuo metu, kai vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto vaidmenį krikščioniškoje tarnystėje.
Praėjusiais metais Faradėjaus mokslo ir religijos institutas įsteigė mokslinių tyrimų centrą „AI for Humanity“, kuriam vadovauja Grahamas Buddas (Grehemas Badas). Jo tikslas – tirti, kaip dirbtinio intelekto pažanga gali paveikti žmogaus orumą, tarpusavio santykius, dvasinį augimą ir pačią žmogaus prigimtį.
Centre bendradarbiauja teologai, filosofai, psichologai ir kompiuterių mokslų specialistai, siekdami ieškoti būdų, kaip kurti ir taikyti dirbtinį intelektą taip, kad jis prisidėtų prie žmogaus gerovės, o ne ją silpnintų.
Šių metų pradžioje organizacijų „Barna“ ir „Pushpay“ paskelbtas tyrimas parodė, kad daugelis bažnyčių vadovų jau naudoja dirbtinį intelektą rašymui, komunikacijai ir turinio kūrimui, tačiau tik nedaugelis bažnyčių yra parengusios oficialias jo naudojimo taisykles.
Tyrimas taip pat atskleidė plačiai paplitusį susirūpinimą dėl plagijavimo, duomenų privatumo, pamokslų autentiškumo ir galimo pasitikėjimo tarp ganytojų bei tikinčiųjų silpnėjimo.
Apie dirbtinio intelekto keliamus iššūkius kalba ir žinomi krikščionių mąstytojai. Gegužę Londone vykusioje konferencijoje „Revive 2026“ Oksfordo matematikas Johnas Lennoxas (Džonas Lenoksas) palankiai įvertino dirbtinio intelekto galimybes medicinoje ir Biblijos vertimuose, tačiau perspėjo, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo šios technologijos gali silpninti kritinį mąstymą, skatinti žmonių pasyvumą ir didinti dezinformacijos bei suklastotų vaizdo įrašų („deepfake“) keliamą grėsmę.
