Kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius sako nemanantis, kad jis asmeniškai ar jo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bus lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo priešakyje.
„Aš jau esu sakęs, kad mano prioritetų sąraše yra kiti prioritetai, ne viskas gali būti gyvenime prioritetai. Tai socialinė politika, šeimos politika, išmokos tėvams, nemažinant jų pajamų susilaukus vaiko, senjorai ir visa kita – tai yra mano prioritetai. Visos kitos temos, jos gali būti šalia, jos gali būti inicijuojamos ne socialdemokratų ir gali būti svarstomos“, – susitikime su „Nemuno aušros“ frakcija antradienį sakė M. Sinkevičius.
„Turime turbūt vienaip ar kitaip atliepti Konstitucinio Teismo sprendimą arba nutarimą, bet nemanau, kad socialdemokratai ar aš asmeniškai būsiu to priešakyje“, – teigė jis.
Susitikime su opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija M. Sinkevičius teigė, kad dalis LSDP frakcijos Seime palaiko lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą, dalis, politiko žodžiais, žiūri labai rezervuotai.
„Klausiu, ar mes turime variantą, kuris ne keltų iliuzijas, kad bus sprendžiama, bet realų variantą, kuris būtų priimtas, o ne vėl iškelta tema į paviršių, politinę darbotvarkę, padiskutuota, susipriešinta ir baigta niekuo“, – dėstė socdemų vedlys.
„Klausimas, ar mes turime sprendimą, kuris atlieptų Konstitucinio Teismo nutartį, kad nepademonstruotume kaip parlamentas teisinio nihilizmo ir pasakytume, kad nutartis nutarčiai, o gyvenimas – gyvenimui“, – pridūrė jis.
Pasak LSDP lyderio, partnerystės klausimui atsidūrus Seimo darbotvarkėje, dalis socdemų tikrai palaikys jos įteisinimą, dalis „pasiliks prie savo asmeninių vertinimų, kurie ateina iš jų aplinkos, regionų, vienmandačių apygardų“.
„Aš tą puikiai suprantu kaip dedamąją, nes puikiai žinau mūsų respondentų ir mus palaikančių rinkėjų reakcijas, turbūt ir jūs jas puikiai žinote“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, pasirašius naujos koalicijos sutartį M. Sinkevičius teigė, kad socdemų, demokratų ir „valstiečių“ dauguma žmogaus teisių klausimais „oro nevirpins“.
Naujosios koalicijos sutartyje, kaip ir prieš tai pasirašytoje su „aušriečiais“, išlieka priedas, kad „valstiečiai“ pasilieka teisę nepalaikyti partnerystės ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimo, Reprodukcinės sveikatos įstatymo.
Praėjusių metų balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.
Po šio nutarimo teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pareiškus, kad nerengs partnerystę reguliuojančio įstatymo projekto, grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių pernai rudenį registravo lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.
Tačiau šis projektas vis neįrašomas į parlamento plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
Susitikime su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija M. Sinkevičius buvo paklaustas apie patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės pabaigoje nutarė ekspertų prašyti įvertinti siūlymą kartu su savivaldos rinkimais atsiklausti gyventojų, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.
M. Sinkevičius teigė, kad socdemų frakcijoje nuomonė apie referendumą nėra vieninga.
„Yra toks pasidalijimas. Aš asmeniškai nieko blogo tame patariamajame referendume nematau, gal jis turės gerų šalutinių efektų, pritrauks rinkėjus dalyvauti ir aktyviai balsuoti“, – sakė kandidatas į premjerus.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų vasario arba kovo mėnesį.
