97 metų kardinolas Ernestas Simoni sugrįžo į buvusią priverstinio darbo stovyklą Albanijoje, kur atlikdamas 18 metų priverstinių darbų bausmę slapta aukodavo šv. Mišias. Liepos 31 d. jis ten viešai aukojo šv. Mišias kentėjusiųjų ir mirusiųjų atminimui.
1968 m. centrinėje Albanijoje prie vario ir pirito kasyklos įkurta Spačo stovykla buvo vienas žiauriausių komunistinio režimo priverstinio darbo kalėjimų. Didžiąją dalį savo 18 metų įkalinimo joje praleido ir tuomet jaunas kunigas Simoni.
Popiežius Leonas XIV atsiuntė laišką, kuris buvo perskaitytas šv. Mišių pabaigoje. Jame jis pagerbė ir kardinolą, ir daugybę kalinių, kurių istorijos taip ir liko nepapasakotos.
„Nė viena grandinė nėra tokia stipri, kad galėtų įkalinti Evangelijos apšviestą sąžinę; nė viena naktis nėra tokia ilga, kad galėtų sutrukdyti Viešpaties savo vaikams rengiamai aušrai; nė vienas kalėjimas nėra toks gilus, kad galėtų atskirti žmogų nuo Dievo meilės“, – rašė popiežius.
Leonas XIV Spačo stovyklą pavadino „vienu skaudžiausių Albanijos istorinės atminties puslapių“, vieta, „kur daugelis nešė sunkų neteisybės kryžių“.
„Tų, kurie kentėjo ir mirė tuose kalnuose, kraujas palaistė tą žemę, paversdamas ją tyliu ištikimybės, drąsos ir vilties liudytoju“, – pažymėjo jis.
„Kiek maldų iš tos vietos pakilo į dangų! Kiek maldavimų buvo sušnabždėta širdies gilumoje! Kiek žmonių, paženklintų kančios ir nepritekliaus, savo paskutinę viltį patikėjo Dievui!“
Popiežius pažymėjo, kad kardinolo sprendimas sugrįžti ir šioje vietoje aukoti šv. Mišias liudija „Kristaus auką, kuri kryžių iš mirties ženklo pavertė gyvenimo pažadu“.
Suimtas už aukotas šv. Mišias už prezidento Kennedy sielą
1963 m. Kūčių vakarą kunigas Simoni buvo suimtas komunistinio Envero Hodžos (Enver Hoxha) režimo po to, kai aukojo šv. Mišias už nužudyto JAV prezidento Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) sielą.
Kalėjime jis praleido 18 metų, o 1981 m. buvo paleistas į laisvę. Tačiau ir po to oficialiai buvo laikomas „liaudies priešu“ ir iki pat komunistinio režimo žlugimo 1990 m. buvo verčiamas dirbti kanalizacijos tinkluose.
Visą įkalinimo laikotarpį Simoni slapta tarnavo kitiems kaliniams – iš atminties lotynų kalba aukodavo šv. Mišias. Pasak „Vatican News“, jis sakė, kad kiekvieną kartą rizikuodavo savo gyvybe.
Jis taip pat slapta klausydavo išpažinčių ir dalydavo šv. Komuniją – ant savadarbių krosnelių kepdavo Eucharistijos duoną, o vietoje vyno Eucharistijai naudodavo iš vynuogių išspaustas sultis.
„Jei jie būtų mane pagavę, būtų tuoj pat pakorę“, – liudijo kardinolas.
„Jei jie būtų mane pagavę, būtų tuoj pat pakorę“, – liudijo kardinolas.
Per liepos 31 d. aukotas šv. Mišias kardinolas susirinkusiesiems parodė kalnakasio šalmą, kurį dėvėjo būdamas jaunas kunigas, nuteistas dirbti požeminėse kasyklose.
2016 m. lapkritį popiežius Pranciškus paskyrė Simoni kardinolu. Tai įvyko praėjus dvejiems metams po popiežiaus vizito Albanijoje, kur jis susitiko su kunigu, tapusiu gyvu tikėjimo ištvermės persekiojimų metais liudytoju.
Savo laiške Leonas XIV paragino neleisti, kad Spačo atminimas išnyktų kartu su ją išgyvenusia karta.
„Prisidedu prie maldos už tuos, kurie Spače kentėjo ir mirė, kad jų atminimas išliktų gyvas ir būtų nuolatinis priminimas jaunajai kartai gerbti neliečiamą kiekvieno žmogaus orumą, laisvės vertę ir įsipareigojimą siekti taikos“, – rašė popiežius.
