Holivudo scenaristas Randallas Wallace’as (Rendalas Volisas), parašęs „Narsiosios širdies“ („Braveheart“) scenarijų ir daugiau kaip tris dešimtmečius bendradarbiaujantis su Melu Gibsonu, prisiminė, kaip režisierius pirmą kartą jam papasakojo apie sumanymą kurti „Kristaus kančią“ („The Passion of the Christ“). Wallace’as iš karto pajuto, kad šis projektas Gibsonui bus ypatingas.
„Labiausiai pajutau, kaip giliai jis jautė ryšį su tuo, ką Jėzus patyrė ant kryžiaus, – „The Christian Post“ pasakojo 76 metų scenaristas. – Tai buvo šventa akimirka.“
„Mačiau, kad jis turėjo aiškią viziją, kurios kiti žmonės tuo metu galbūt dar negalėjo įžvelgti, – tęsė Wallace’as. – Tą akimirką tai buvo jo gyvenimo pašaukimas – padėti ir kitiems pamatyti tai, ką matė jis.“
Dabar, praėjus daugiau kaip 20 metų nuo tada, kai „Kristaus kančia“ tapo kultūriniu reiškiniu, filmas grįžta į kino teatrus. Wallace’o teigimu, šis kūrinys tapo atspirties tašku kitam Gibsono projektui – „Kristaus prisikėlimui“ („The Resurrection of the Christ“).
Naujai restauruota 4K formato „Kristaus kančios“ versija JAV kino teatruose rodoma rugsėjo 10–17 d. Kartu rodomas ir trumpas žvilgsnis į būsimo filmo „Kristaus prisikėlimas. Pirma dalis“ („The Resurrection of the Christ: Part One“) kūrimo užkulisius. Jo premjera numatyta 2027 m. gegužės 6 d.
Ilgametis Gibsono draugas ir bendradarbis Wallace’as, parašęs filmo „Narsioji širdis“ („Braveheart“) scenarijų ir kartu su Gibsonu dirbęs prie filmų „Mes buvome kariai“ („We Were Soldiers“) bei „Pjūklo ketera“ („Hacksaw Ridge“), taip pat yra vienas iš „Kristaus prisikėlimo“ scenaristų. Religiją studijavęs ir Duke’o universiteto seminarijoje mokęsis Wallace’as pažymėjo, kad „Kristaus kančia“ buvo vienas pirmųjų filmų, taip realistiškai perteikusių nukryžiavimo mastą.
„Labai lengva galvoti apie dvasingumą kaip apie kažką, kas atsieta nuo mūsų fizinio gyvenimo, o apie Jėzų – kaip apie mokytoją, idėją, abstrakciją, kažką, kas yra anapus mūsų kasdienės patirties, – aiškino Wallace’as. – Tai, ką Melas padarė filme „Kristaus kančia“, – parodė tikrąjį Jėzaus žmogiškumą ir Jo fizinę kančią ant kryžiaus, kuri mums visiems yra žmogiškai suvokiama.“
„Melas mums visiems priminė, kad nukryžiavimas buvo realus istorinis įvykis, kupinas skausmo ir kančios, į kuriuos atsakoma meile ir viltimi“, – pridūrė jis.
2004 m. pirmą kartą pasirodžiusioje „Kristaus kančioje“ Jėzų iš Nazareto suvaidino Jimas Caviezelis (Džimas Kavizelis). Filme vaizduojamos paskutinės 12 Kristaus gyvenimo valandų, įskaitant Jo teismą, nukryžiavimą ir prisikėlimą. Filmas tapo kultūriniu reiškiniu, buvo nominuotas trims „Oskarams“ ir 20 metų išlaikė daugiausia pajamų JAV surinkusio R kategorijos filmo titulą.
Wallace’o teigimu, „Kristaus kančios“ įtaka neapsiribojo vien religinės tematikos kinu – ji paveikė ir platesnę kino kultūrą.
„Manau, kad tuo, ką Melas padarė su „Kristaus kančia“, jis pakėlė į aukštesnį lygį ne tik tai, ką galėtume vadinti tikėjimo tematikos kinu, bet ir apskritai kino kūrimą“, – pabrėžė Wallace’as.
Pasak jo, Gibsonas ėmėsi „didžiausios kada nors papasakotos istorijos“ ir pasitelkė tokį pat meistriškumą bei atsidavimą, kokį savo kūrybai skyrė didžiausi visų laikų menininkai. Gibsono požiūrį jis palygino su Michelangelo, Leonardo da Vinci ir Rafaelio kūryba.
„Jis kinui suteikė tai, ką jie suteikė savo drobėms ir skulptūroms, – kalbėjo Wallace’as. – Jis nagrinėja tas pačias transcendentines temas ir daro tai su tokiu pat atsidavimu.“
Baptistų tikėjimo aplinkoje užaugęs Wallace’as daugiau kaip tris dešimtmečius iš arti stebėjo Gibsono kino karjerą. Pirmą kartą jie kartu dirbo prie 1995 m. epinio filmo „Narsioji širdis“, kurio scenarijų parašė Wallace’as, o Gibsonas jį režisavo ir atliko pagrindinį vaidmenį.
Wallace’as prisiminė, kad tuo metu pats buvo nežinomas scenaristas, o Gibsonas – viena didžiausių pasaulio kino žvaigždžių, tačiau su juo elgėsi „kaip su broliu“. Netrukus abu suprato turintys bendrą dvasinį pamatą.
Po daugelio metų jiems skrendant į Baltuosius rūmus, kur prezidento George’o W. Busho administracijos laikais turėjo būti parodytas filmas „Mes buvome kariai“, Gibsonas Wallace’ui pradėjo pasakoti apie sumanymą kurti „Kristaus kančią“.
Dabar, praėjus dviem dešimtmečiams, „Kristaus prisikėlimas“ išplės pasakojimą gerokai už „Kristaus kančioje“ pavaizduotos kančios ribų.
Ankstesniame interviu „The Christian Post“ Gibsonas atskleidė, kad tęsinys leis pažvelgti į antgamtinę tikrovę, susijusią su Kristaus mirtimi ir prisikėlimu, tarp jų – į pragarą, puolusius angelus ir Šėtono kilmę. Naujuose filmuose Jėzų vaidins Jaakko Ohtonenas.
„Žinoma, keliausime į skirtingas tikrovės sritis, – pasakojo Gibsonas. – Būsime dangaus skliaute dar prieš sukūrimą, būsime teisiųjų buveinėje, o paskui – pasmerktųjų pragare. Taigi istorija šiek tiek šokinėja. Ji neapsiriboja vien šia planeta.“
„Galima pažvelgti į šiuos dalykus ir klausti: „Kas galėjo būti aplink tai?“, bandyti juos analizuoti ir kelti prielaidas apie tai, kas galėjo įvykti, – aiškino Gibsonas. – Ne tam, kad būtų prieštaraujama tradiciniam krikščionių mokymui, bet, mano manymu, kad būtų išryškinta tai, kas jau yra. Tikiuosi, kad kai kurie iš šių atskleidimų žmones nustebins.“
Wallace’as pabrėžė, kad „Kristaus prisikėlimas“ kelia dar didesnį kūrybinį iššūkį nei nukryžiavimo vaizdavimas, nes žiūrovą suveda akistaton su krikščionybės teiginiu apie antgamtinį įvykį – Kristaus prisikėlimą iš numirusių.
Wallace’as pabrėžė, kad „Kristaus prisikėlimas“ kelia dar didesnį kūrybinį iššūkį nei nukryžiavimo vaizdavimas, nes žiūrovą suveda akistaton su krikščionybės teiginiu apie antgamtinį įvykį – Kristaus prisikėlimą iš numirusių.
„Tai centrinis istorijos ir kartu labiausiai pribloškiantis jos įvykis“, – pažymėjo Wallace’as. Pasak jo, Gibsonas nuo pat pradžių suprato, kad imtis tokios istorijos reikš ir rimtus dvasinius išbandymus.
„Daugybė žmonių tiki, kad Jėzus buvo nukryžiuotas, tačiau teiginys, jog Jis iš tiesų fiziškai prisikėlė iš numirusių, yra kur kas sunkiau suvokiamas“, – svarstė Wallace’as. „Mėgindamas papasakoti tokią istoriją, turi būti pasirengęs, kad tavo siela bus išbandyta.“
Vis dėlto Wallace’as teigė, kad kurdamas „Kristaus prisikėlimą“ Gibsone mato augantį džiaugsmą.
„Jis daro tai, ką labiausiai mėgsta, ir daro tai, kam, kaip žino, yra pašauktas, – kalbėjo Wallace’as. – Jis daro tai, kas jam pačiam yra sveika ir prasminga. Ir aš tikiu, kad angelai mus stebi malonės akimirkomis.“
„Kristaus prisikėlimas. Pirma dalis“ kino teatruose turėtų pasirodyti 2027 m. gegužės 6 d., o „Kristaus prisikėlimas. Antra dalis“ – 2028 m. gegužės 25 d.
